Efektyviam planavimui ir veiksmingam ekstremaliųjų situacijų valdymo pasirengimui trūksta aiškumo dėl institucijų, koordinuojančių pasirengimą, kompetencijų ir atsakomybės. Taip pat nepakanka tarpinstitucinio koordinavimo ir bendradarbiavimo. Nepakankamą koordinavimą rodo tai, kad Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nesuplanuoti valdymo veiksmai bei priemonės Nacionalinėje rizikos analizėje nustatytiems galimiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams suvaldyti. Į Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą neįtrauktos tokios rizikos, kaip: kibernetinės atakos, masiniai neramumai, teroristiniai išpuoliai, pavojus valstybės saugumui, didelė pramoninė avarija.
Valstybės kontrolė parengė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas užtikrintų geresnį pasirengimą reaguoti į iškylančias ekstremaliąsias situacijas. Siekiant geresnio pasiruošimo šioms situacijoms, turėtų būti patikslintos institucijų, koordinuojančių pasirengimą joms, kompetencijos ir atsakomybės. Tam, kad būtų užtikrintas sistemingas galimų pavojų ir grėsmių rizikos analizės vykdymas, turėtų būti paskirta institucija, koordinuojanti Nacionalinės rizikos analizės atlikimą. Siekiant, kad analizės metu identifikuotiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams valdyti būtų suplanuoti tinkami veiksmai, reikia numatyti Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano atnaujinimo ir peržiūros procesus.
Valstybės kontrolė taip pat pažymi, kad, siekiant efektyviai pasirengti ir valdyti ekstremaliąsias situacijas, reikia reglamentuoti šios situacijos galiojimo įvertinimą, leidžiantį nustatyti, ar faktinė situacija vis dar atitinka paskelbimo sąlygas ir kriterijus. Siekiant pasirengti krizinėms situacijoms, turėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis jas būtų galima identifikuoti ir konstatuoti.
