Tokią išvada Valstybė kontrolė vadovė daro, jos vadovaujamai žinybai atlikus auditą, kuriuo buvo vertinama, ar darbingumo ir neįgalumo lygis nustatomas objektyviai ir ar efektyvi neįgaliųjų profesinė reabilitacija.
„Darbingumo lygio nustatymo procesas turi rimtų trūkumų, todėl nukenčia tie, kuriems valstybės pagalba iš tikrųjų būtina. Profesinė reabilitacija taip pat neveiksminga, nes neužtikrina neįgaliųjų integracijos į darbo rinką“, – Valstybė kontrolės pranešime cituojama G.Švedienė.
Pranešime teigiama, jog „didžiausiu neįgaliųjų skaičiumi išsiskiria tos savivaldybės, kuriose nedarbas viršija šalies vidurkį“. Tai, pasak Valstybės kontrolės, „verčia suabejoti darbingumo lygio nustatymo sprendimų objektyvumu“.
„Dalis netekto darbingumo pensijas gaunančių asmenų nevartoja jiems nustatytos ligos atveju gyvybiškai būtinų kompensuojamųjų vaistų. Netekto darbingumo pensija turėtų būti mokama siekiant kompensuoti prarastas darbo pajamas, tačiau 39 proc. nagrinėtų atvejų, prieš tai dirbusių asmenų, kuriems pirmą kartą buvo nustatytas darbingumo lygis, darbo užmokestis ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo“, – rašoma pranešime.
„Taip pat pasitaiko atvejų, kai neįgalieji uždirba 10-30 kartų daugiau, nei jiems išmokama pensijų, arba kai sunkų ar vidutinį neįgalumą turintys asmenys dirba trijose ar keturiose darbovietėse“, – teigia Valstybės kontrolė.
Teigiama, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ne visuomet gali priimti teisingus sprendimus dėl darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių.
„Kilus abejonėms, Tarnyba neturi įgaliojimų kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl nustatytos diagnozės patikslinimo ir atliktų tyrimų pakankamumo. Be to, nustatant darbingumo lygį, didžiausią įtaką turi medicininiai kriterijai, o ne realios asmens galimybės dirbti“, – rašoma pranešime.
Pasak Valstybės kontrolės, 2009-2011 metais profesinei neįgaliųjų reabilitacijai buvo skiriama vidutiniškai po 10 mln. litų. Tačiau, kaip pažymima pranešime, profesinės reabilitacijos centrai neužtikrino, kad neįgalieji pasirinktų tinkamą mokymo programą, kuri atitiktų jų galimybes ir gebėjimus dirbti.
„Programos vykdytos neekonomiškai, nes daugiau nei pusėje jų dalyvavo iki 5 žmonių, dažniausiai – lengvą neįgalumą turintys asmenys, kuriuos galima būtų įtraukti į 3-8 kartus pigesnes formalaus profesinio ugdymo programas. Iš 2011 metais profesinę reabilitaciją baigusių 511 neįgaliųjų tik 30 proc. darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei 2,5 mėnesio. Mažai profesinę reabilitaciją baigusių neįgaliųjų įsidarbina socialinėse įmonėse“, – teigia Valstybės kontrolė.
Atlikusi auditą Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai.