Apibendrindama audito išvadas valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sakė: „Kultūros ministerija padarė akivaizdžią pažangą tvarkant ministerijos finansinę apskaitą, tačiau ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose lėšos ne visuomet buvo naudojamos taip, kaip nustatyta teisės aktuose.“
Auditoriai nustatė, kad ministerijai pavaldžios įstaigos – Maironio lietuvių literatūros muziejus ir Kauno valstybinis muzikinis teatras – vykdydamos investicinius projektus įsigijo papildomus darbus už 4,4 mln. Lt netaikydamos Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimo būdų ir rangos sutartyse pakeitė pirkimo sąlygas. Netaikydami Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų procedūrų dalį prekių ir paslaugų pirko Šiaulių apskrities P.Višinskio viešoji biblioteka ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.
Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kultūros rėmimo fondo kultūros ir meno ekspertų komisijos ir Kultūros rėmimo fondo tarybos nariai svarstydami ir vertindami organizacijų, kuriose jie dirba, paraiškų nenusišalino ar nebuvo nušalinti. Taigi pažeidžiant Kultūros rėmimo fondo nuostatus buvo paskirta 477 tūkst. Lt.
Audito ataskaitoje pažymima, kad neužtikrinama nacionalinio turto – kino paveldo apsauga ir kaupimas, nes kino paveldas išskaidytas ministerijoje ir keliose jos reguliavimo srities įstaigose.
Auditoriai nurodė, kad nusižengiant taisyklėms kai kurie leidiniai buvo finansuojami iš kelioms programoms skiriamų lėšų. Leidybai skirtas ir panaudotas dalinis finansavimas faktiškai buvo didesnis 100 tūkst. Lt, nei numatyta finansavimo taisyklėse. Leidinių leidybos projektų vykdytojai atsiskaitydami už panaudotas valstybės biudžeto lėšas nenurodė kitų finansavimo šaltinių dydžio, todėl auditoriai negalėjo nustatyti, ar valstybės biudžeto lėšomis skirtas ir panaudotas – beveik 200 tūkst. Lt dalinis finansavimas neviršijo finansavimo taisyklėse nustatyto dydžio. Ministerija ne visais atvejais turėjo informaciją, ar iš valstybės biudžeto lėšų prekes, paslaugas ir darbus pirkę projektų vykdytojai laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo.
Audito ataskaitoje pažymima, kad neužtikrinama nacionalinio turto – kino paveldo apsauga ir kaupimas, nes kino paveldas išskaidytas ministerijoje ir keliose jos reguliavimo srities įstaigose. Šių institucijų veiklos koordinavimo trūkumas apsunkina kino paveldo kaupimą ir saugojimą, o vartotojams – susipažinimą su visa kino paveldo kolekcija. Taip pat nėra tiksliai žinoma, ar visi nacionaliniai filmai, sudarantys kino paveldą, yra sukaupti. Ministerija nepakankamai kontroliuoja nacionalinių filmų originalių medžiagų perdavimą Archyvų departamentui (šiuo metu – Vyriausiojo archyvaro tarnyba) teisės aktų nustatyta tvarka, nes sukurtos kontrolės procedūros neužtikrina šios prievolės vykdymo. Archyvų departamentas, neturi teisinių priemonių kontroliuoti, kad visi filmų gamintojai perduotų jam nacionalinių filmų originalias medžiagas.
Valstybės kontrolė pažymėjo, kad ministerija jau atsižvelgė į auditorių pastabas ir stiprina vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrins teisėtą biudžeto asignavimų naudojimą ir nacionalinio turto – kino paveldo kaupimą.