Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, būtina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiems. 2010 m. socialinei paramai Lietuvoje panaudota beveik 2 mlrd. Lt.
Nustatyta atvejų, kai iš esmės identiškoms socialinėms grupėms skiriama skirtinga socialinė parama.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu socialinės pašalpos dydis yra mažesnis už apskaičiuotą minimaliems poreikiams tenkinti dydį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį dydį skaičiuoja neturėdama aiškių kriterijų ir nesant teisinio reglamentavimo, todėl negalima įvertinti, ar minimaliems poreikiams tenkinti pašalpos dydis apskaičiuojamas pagrįstai. Auditoriai siūlo keisti nuostatą, reikalaujančią asmenims būti įsiregistravusiems darbo biržoje bent 6 mėn., kad jiems būtų skiriama socialinė pašalpa, šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų kompensacijos – šeimai netikėtai netekus pajamų, ji pusę metų gali likti be socialinės paramos.
Pasak auditorių, tais atvejais, kai šeimos pajamos iš darbo užmokesčio yra nedaug mažesnės ar tokio paties dydžio kaip pajamos, gautos iš socialinės paramos išmokų, šeimos nariai gali būti finansiškai nesuinteresuoti dirbti. Pavyzdžiui, penkių asmenų šeimos, kurioje abu dirbantys tėvai gauna minimalią algą, pajamos yra tokios pat, kaip ir šeimos, kurioje abu tėvai nedirba ir gauna tik socialinę paramą. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad teisės aktai sudaro prielaidas nedirbančiam darbingam asmeniui neribotą laiką mokėti fiksuotą socialinę pašalpą. Auditoriai siūlo socialinės pašalpos dydį diferencijuoti pagal tai, kiek laiko toks asmuo įsiregistravęs darbo biržoje.
Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo asmens ir jo šeimos pajamų, tačiau nėra nustatytų aiškių kriterijų, kodėl vienos asmens gautos lėšos įskaičiuojamos į šeimos pajamas, o kitos ne. Auditorių nuomone, į asmens ir šeimos pajamas neturėtų būti įskaičiuojamos išmokos, kurios turi aiškią tikslinę paskirtį, kuri nesusijusi su asmens minimalių poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, socialinė parama mokinio reikmėms įsigyti, ar gauta labdara piniginėmis lėšomis konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, medicininei operacijai atlikti ar būstui po gaisro atstatyti. Kitos išmokos, tokios kaip išmoka vaikui, gali būti panaudojamos asmens minimaliems poreikiams tenkinti, todėl turėtų būti siejamos su pajamomis, kas leistų paramą naudoti taupiau ir tikslingiau.
Nustatyta atvejų, kai iš esmės identiškoms socialinėms grupėms skiriama skirtinga socialinė parama. Pavyzdžiui, vaikams, globojamiems šeimynose, tenka didesnė socialinė parama nei globojamiems globos institucijose ar šeimose. Didinant išmokas šeimynoms 2009 m. siekta paskatinti jų kūrimąsi, tačiau audituojamu laikotarpiu jų skaičius nepadidėjo. Auditoriai taip pat nustatė, kad savivaldybėms perdavus teisę pačioms spręsti, ar į nemokamą maitinimą įtraukti ir pusryčius, 19 savivaldybių mokiniams visiškai neskyrė nemokamų pusryčių, nors pašalpų gavėjų skaičius jose išaugo beveik 2,5 karto. Auditorių vertinimu, socialiai remtiniems vaikams turėtų būti užtikrinama vienoda socialinė parama.
Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendavo aiškiai reglamentuoti socialinės paramos sistemą, patvirtinti minimalių poreikių skaičiavimo metodiką, o socialinės pašalpos dydį susieti su minimaliu gyvenimo lygio dydžiu.
