„Kaip rodo mūsų auditas, Sveikatos apsaugos ministerija, organizuodama pandemijos valdymą, sprendė kylančias problemas, tačiau efektyvesniam situacijos suvaldymui reikia stiprinti sveikatos sistemos aprūpinimo žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais procesus“, – sako Jolanta Indriulienė, valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.
Atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, buvo atvejų, kai pandemijos metu trečdalis gyventojų susirgę nesikreipė į gydymo įstaigas, nors to reikėjo. Dažniausios nesikreipimo priežastys – eilės pas gydytojus (16,7 proc.) ir negalėjimas prisiskambinti į registratūrą (14,1 proc.).
Pasak auditorių, efektyvesniam COVID-19 pandemijos suvaldymui galėjo padėti didesnis privačių gydymo įstaigų pasitelkimas, su galimomis ekstremaliųjų situacijų rizikomis susietas sveikatos priežiūros specialistų rengimas. Turėtų būti tobulintinas ir medicinos atsargų kaupimo bei panaudojimo procesas.
Daugiau dėmesio gydymo įstaigos turėtų skirti infekcijų kontrolės reikalavimų laikymuisi, pacientų registracijai ir nepageidaujamų įvykių fiksavimui, pacientų grįžtamojo ryšio (jų nuomonės) stebėsenai.
Atlikusi šį auditą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas prisidės prie šalies sveikatos priežiūros sistemos tvarumo didinimo ilguoju laikotarpiu, nes gerės medicinos įstaigų ir sveikatos priežiūros specialistų pasirengimas veiklai ekstremaliųjų situacijų metu, efektyviau bus kaupiamos ir skirstomos medicinos atsargos.
