Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar šeimos gydytojo institucija veikia efektyviai. „Pirminės asmens sveikatos priežiūros finansavimas laikomas prioritetiniu ir šiai priežiūrai skiriamų lėšų nemažėjo net ir mažėjant šalies gyventojų, tačiau esminių šios srities problemų išspręsti nepavyksta – ne visiems gyventojams šeimos gydytojo paslaugos prieinamos vienodai, gydytojai yra netolygiai pasiskirstę tarp savivaldybių. Be to, šeimos gydytojai vykdo ne visas jiems nustatytas pareigas, tirdami ir gydydami ligonius nepanaudoja visos savo kompetencijos“, – audito rezultatus apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Gydytojų trūkumas ypač jaučiamas šešiose šalies savivaldybėse, o 34-iose jų yra per daug. 37 proc. šeimos gydytojų turi daugiau pacientų nei numatyta normatyve, mažiau nei numatyta – 18 proc. Tačiau ten, kur pacientų labai nedaug, pas gydytoją patekti taip pat nėra paprasta, nes jis dirba ne visą arba ne kiekvieną darbo dieną. Be to, beveik ketvirtadalį darbo laiko šeimos gydytojai sugaišta funkcijoms, kurioms nereikia gydytojo kvalifikacijos, atlikti. Todėl jie dirba nepakankamai efektyviai: mažiau laiko skiria diagnostiniam ir gydomajam darbui, nevykdo kitų funkcijų, kurioms būtina gydytojo kvalifikacija.
Audito metu taip pat paaiškėjo, kad šeimos gydytojų kvalifikacija gydymo įstaigose nėra vertinama, nenustatomos jos tobulinimo sritys.
Sveikatos apsaugos ministerija neturi tikslių duomenų apie šeimos gydytojų poreikį, nevykdo ilgalaikio planavimo, o nesant nustatytų (privalomų) poreikio planavimo kriterijų, savivaldybių nurodytas skaičius ne visuomet tikslus. Priemonės, kurios padėtų sumažinti šeimos gydytojų trūkumą, savivaldybėse taip pat vykdomos nepakankamai efektyviai. Nors baigusių rezidentūrą šeimos gydytojų skaičius 2012 m., palyginti su 2010 m., išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau daugiau kaip pusė jaunų šeimos gydytojų įsidarbino didžiuosiuose šalies miestuose. Todėl šeimos gydytojų trūkumo problema labiausiai jų stokojančiose savivaldybėse lieka neišspręsta.
Auditoriai nustatė, kad visas Šeimos gydytojo medicinos normoje nustatytas kompetencijas vykdo tik mažiau nei trečdalis apklaustų gydytojų. Keturi penktadaliai šeimos gydytojų, atsakiusių į klausimą, ar pacientus konsultacijai pas gydytojus specialistus siunčia pagrįstai, pažymėjo, kad tai daro nepanaudoję visų savo kompetencijų ligonių tyrimo ir gydymo srityje.
Visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu šalies gyventojams numatyta nemokamai teikti Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės paslaugas. Tačiau šeimos gydytojai atlieka mažai tokių sveikatos patikrinimų. Auditoriai nustatė, kad nedaug gydymo įstaigų informuoja gyventojus apie galimybę gauti šias paslaugas – internetinėse svetainėse iš 131 gydymo įstaigos tokią informaciją skelbia tik 7. Taigi 2011 m. profilaktiškai dėl neinfekcinių ligų sveikata buvo patikrinta tik 5 proc. iš 1,7 mln. šeimos gydytojų aptarnautų suaugusių pacientų.
Audito metu taip pat paaiškėjo, kad šeimos gydytojų kvalifikacija gydymo įstaigose nėra vertinama, nenustatomos jos tobulinimo sritys. Vykdomas kvalifikacijos tobulinimas dažniausiai neatitinka šeimos gydytojo poreikių, itin mažai rengiama praktinių mokymų.
Siekiant užtikrinti, kad šeimos gydytojai geriau tenkintų gyventojų poreikius ir būtų geriau vykdomos šeimos gydytojų kompetencijos, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijai ir kitoms institucijoms bei įstaigoms.
