Joje rašoma, kad neužtikrinamas vaikų kasdienis fizinis aktyvumas, nepakankamas sveikatos stiprinimo integravimas į bendrąjį ugdymą ir pedagogų kvalifikacijos kėlimas, taip pat nustatyta, kad ugdymo įstaigose trūksta sąlygų visuomenės sveikatos specialistų veiklai, nematuojamas priemonių poveikis.
Auditorių teigimu, investicija į fizinio aktyvumo stiprinimo, sveikos mitybos, darbo ir poilsio režimo užtikrinimo prevencines priemones, skirtas 3-11 metų vaikams, būtų galima sumažinti vaikų sergamumą širdies, kraujagyslių ligomis, taip pat diabetu ir nutukimu.
Jeigu 2016-2018 metais tam skirta 35,2 mln. eurų, tokiu atveju tai leistų sutaupyti 58,8 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir „Sodros“ išlaidų, skaičiuoja auditoriai.
Auditoriai taip pat pateikė rekomendacijas Švietimo, Sveikatos apsaugos ministerijoms bei savivaldybėms.
„Auditorių skaičiavimu, investavus į šio amžiaus vaikų sveikatos stiprinimą 1 euro grąža būtų 1,3 euro. Ši apskaičiuota grąža būtų tada, jei vykdomos prevencinės priemonės būtų rezultatyvios“, – rašoma ataskaitoje.
Auditoriai taip pat pateikė rekomendacijas Švietimo, Sveikatos apsaugos ministerijoms bei savivaldybėms.
Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma nustatyti vertinimo kriterijus, savivaldybių biurų priemonių atitikčiai vaikų sveikatos stiprinimo prioritetams įvertinti, užtikrinti priemonių įgyvendinimą.
Jai taip pat siūloma įdiegti priemonių rezultatyvumo vertinimo sistemą, stebėti gyvensenos ir vaikų sveikatos rodiklius, koordinuoti kitų ministerijų vykdomas priemones.
Švietimo ministerijai rekomenduojama išplėsti vaikų sveikatinimo integravimą į visą bendrąjį ugdymą, išanalizavus gerąją Lietuvos ir tarptautinę praktiką, taip pat kelti pedagogų kvalifikaciją vaikų sveikatos stiprinimo klausimais.
Be kita ko, rekomenduojama savivaldybėms prisidėti tobulinant vaikų sveikatos stiprinimo procesus – pavesti ugdymo įstaigoms stebėti, ar visi vaikai fizinei veiklai skiria ne mažiau nei valandą laiko, ar dalyvauja renginiuose, taip pat įrengti poilsio vietas.
A.Šešelgis: einame teisinga linkme
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigia, kad kokybinis pokytis vaikų sveikatos stiprinime per pastaruosius trejus metus yra akivaizdus, tačiau šiuo metu ministerijos vykdomų reformų rezultatams objektyviai įvertinti reikia laiko.
„Šiandien jau padaryta nemažai, kad situacija keistųsi į gerąją pusę, mes einame teisinga linkme, tačiau tuos tikruosius rezultatus ir pokytį galėsime įvertinti po kelerių metų, kai sveikos gyvensenos principai taps kasdienybės dalimi mūsų vaikams“, – ministerijos pranešime cituojamas A.Šešelgis.
Anot ministerijos, vienas prioritetų – sveikesnė vaikų mityba, tad buvo parengtas naujas vaikų maitinimo tvarkos aprašas, parengtos rekomendacijos dėl estetiško maisto patiekimo, taip pat vis daugiau mokyklų maitinimą organizuoja „švediško stalo“ principu.
Ministerija taip pat skelbia birželį inicijavusi pokyčius vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo srityje.