Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas teigia, kad audito metu pavojingųjų atliekų tvarkymo procese buvo nustatyta spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir gyventojams.
„Netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Būtent todėl šias atliekas būtina išskirti iš bendro atliekų srauto ir užtikrinti saugų jų sutvarkymą“, – dėsto jis.
Savivaldybės nevykdo įsipareigojimų
Pasak auditorių, beveik pusė buityje susidariusių pavojingųjų atliekų – buitinės chemijos produktų, lakų, dažų ir kitų – patenka į komunalinių atliekų srautą kartu su kitomis atliekomis.
„Deja, gyventojai ne visas atliekas rūšiuoja, o savivaldybės nevykdo savo įsipareigojimų: 42 proc. jų nesurenka pavojingųjų atliekų tiesiogiai iš gyventojų, dviejose savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių yra 2 kartus mažiau, nei turėtų būti“, – nurodo Valstybės kontrolė.
Audito rezultatai atskleidžia, kad pavojingųjų atliekų tvarkytojai veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, jos neatspindi tikrųjų tvarkymo kaštų.
Įmonės laiko per daug pavojingų atliekų
Anot auditorių, dalis atliekų tvarkytojų laiko didesnius pavojingųjų atliekų kiekius, nei numatyta leidimuose, ir taip gali kelti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai.
Nustatyta, kad atliekų tvarkytojai kasmet vidutiniškai 5,5 tūkst. t viršija nurodytas maksimalius kiekius. Kai kurios įmonės kiekius viršija daugiau kaip 20 kartų.
Teisė tvarkyti pavojingąsias atliekas įmonėms suteikiama neįvertinus būsimos taršos sklaidos.
Auditorių teigimu, teisė tvarkyti pavojingąsias atliekas įmonėms suteikiama neįvertinus būsimos taršos sklaidos.
„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi priemonių, kad galėtų patikrinti duomenis apie būsimą taršą, ir vertina tik skaičiavimo prielaidas“ – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Pavojingąsias atliekas tenka tvarkyti valstybei
„Visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ir šalinantys pavojingąsias atliekas, privalo turėti garantą, kuris užtikrintų atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju. Jo suma apskaičiuojama įvertinus atliekų tvarkymo kainas garanto išdavimo metu.
Jei atliekų kiekis ir numatoma jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų. Tokiu atveju pavojingąsias atliekas tenka tvarkyti valstybės lėšomis“, – teigia auditoriai.
2012–2017 m. trys atliekų tvarkytojai nutraukė veiklą ir paliko 2 542 t nesutvarkytų pavojingųjų atliekų. Joms sutvarkyti iš šalies biudžeto gali tekti sumokėti apie 3,5 mln. Eur.
Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų, joms išvežti reikėtų daugiau kaip 8 tūkst. vilkikų.