Valstybės kontrolė nustatė, kad pernai 10 mlrd. litų viešųjų finansų – apie pusę audituotos sumos – panaudota neefektyviai. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė interviu „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad didžiausiu galvos skausmu lieka su viešaisiais pirkimais susiję pažeidimai.
„Vieni dažniausiai pasitaikančių – Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, todėl kitąmet viešuosius pirkimus pasirinkome kaip prioritetinę mūsų auditų sritį. Jau pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Viešųjų pirkimų tarnyba. Kitais metais galėsime pateikti konkrečius siūlymus, kas ir kaip turėtų būti keičiama, kad ši sritis nebebūtų neskaidrios veiklos sinonimas“, – sakė ji.
Anot G.Švedienės, kovoti su pažeidimais trukdo įstatymų, strategijų netobulumas ar jų nebuvimas.
„Konkretus pavyzdys – kultūros projektų finansavimas. Vien 2008 metais valstybė ir savivaldybės kultūros projektų daliniam finansavimui buvo skyrusios apie 100 mln. litų. Nustatėme, kad kultūros plėtrai skiriamos lėšos dažnai neduoda laukiamos naudos, nes neparengta Lietuvos kultūros plėtros strategija, teisiškai neapibrėžti kultūros finansavimo bendrieji principai, todėl pinigai planuojami ir skirstomi iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą. Kai kuriais atvejais pinigų atseikėjama iš viso nepateikus jokio projekto“, – sakė kontrolierė.
Jos žodžiais, panaši situacija ir su bibliotekų renovacija – vis dar neparengta jų plėtros strategija, kuri atsakytų, kiek reikia viešųjų bibliotekų, kas turi būti jų fonduose ir kokias paslaugas ateityje turėtų teikti bibliotekininkai.
Pašnekovė linkusi tikėti, kad dažniausiai valstybės lėšos netinkamai naudojamos dėl kvalifikacijos stokos arba dėl paprasčiausio aplaidumo. Tačiau G.Švedienė sutinka, kad dalis pažeidimų daroma sąmoningai.
„Manyčiau, kad vieni – dėl kvalifikacijos stokos ir įstatymų neišmanymo, kiti – dėl paprasčiausio aplaidumo. Žinoma, neatmestina ir sąmoningų pažeidimų galimybė. Viso to priežastis – asmeninės moralinės atsakomybės stoka. Prieš gerus metus neefektyvus valstybės lėšų ir turto valdymas nebuvo traktuojamas kaip šiurkštus pažeidimas, už kurį tarnautoją būtų galima atleisti iš pareigų. Tik dabar priimtos atitinkamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos“, – sakė kontrolierė.
„Apskritai kuo greičiau pavyks pažaboti “toleranciją„ neefektyviam valstybės turto valdymui, už kurį atsiperkama pastaba ar papeikimu, tuo visų pageidaujami pokyčiai valstybėje įvyks sparčiau“, – pridūrė ji.
Anot G.Švedienės, kai kurios klaidos tėra kompetencijos ar neišmanymo pasekmė, tačiau yra atvejų, kai valstybės tarnautojai aplaidžiai žiūri į savo pareigas.
Jos teigimu, nors ministerijų lygmeniu pažeidimų finansinių auditų metu nustatyta mažiau, savivaldoje yra priešingai.
„Patikrinę 15 savivaldybių, didelių pastabų neturėjome tik Kupiškio rajonui. Dešimt savivaldybių buvo įpareigotos į valstybės biudžetą grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas, ištaisyti kitus pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis. 13 iš 15 audituotų savivaldybių valstybės lėšas ir patikėjimo teise valdomą turtą naudojo netinkamai. Situacija kokybiškai nesikeis, kol nepakis merijose vadovaujamas pareigas einančių asmenų požiūris į valstybės turtą“, – sakė kontrolierė.
Valstybės kontrolės rekomendacijų įvykdymas, jos teigimu, dabar siekia apie 85 procentus.
„Tai neblogas skaičius, viršijantis bendrą ES šalių vidurkį. Tačiau tenka apgailestauti, kad dažniausiai vėluojama įgyvendinti esmines, didžiausią poveikį galinčias turėti rekomendacijas. Kokią žalą dėl to patiria valstybė, sunku pamatuoti ir įvertinti“, – teigė G.Švedienė.
