Valstybės kontrolė atliko 3 auditus: valstybės valdomų įmonių grąžos valstybei, savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymo ir veiklos, viešųjų įstaigų steigimo ir valdymo.
Trijų auditų metu buvo analizuojami duomenys apie 1057 juridinius asmenis, turinčius skirtingas teisines formas:
2017 m. pradžioje valstybė buvo 118 Valstybės valdomų įmonių savininkė arba pagrindinė akcininkė. Šių įmonių portfelio nuosavo kapitalo vertė 2015 m. pabaigoje sudarė 5,2 mlrd. Eur, o jo grąža siekė 2,1 proc. (normalizuotas grąžos rodiklis buvo 4,4 proc.);
2015 m. pabaigoje šalyje veikė 271 savivaldybės kontroliuojama įmonė, kurių portfelio nuosavo kapitalo vertė sudarė 1,26 mlrd. Eur, o grąža buvo neigiama (–0,42 proc.);
Pirma problema yra ta, kad nėra aišku, kada valstybės dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas yra tikslingas. Pavyzdžiui, kas dešimta savivaldybės įmonė vykdo veiklą, kuri nėra susijusi su savivaldybės funkcijomis.
2015 m. pabaigoje šalyje veikė 668 valstybės ir savivaldybės viešosios įstaigos, į kurias valstybė ir savivaldybės jau investavo 169 mln. Eur.
A.Dulkys: panašu, kad tarybinė planinė ekonomika iš Lietuvos dar neišėjo
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys teigė, kad tiek su valstybės, tiek su savivaldybių įmonėmis yra kelios bendros problemos.
„Pirma problema yra ta, kad nėra aišku, kada valstybės dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas yra tikslingas. Pavyzdžiui, kas dešimta savivaldybės įmonė vykdo veiklą, kuri nėra susijusi su savivaldybės funkcijomis.
Antra problema susijusi su teisine forma. Tam tikrais atvejais tai yra tik būdas apeiti reikalavimus, kurie keliami biudžetinėms įstaigoms. Trečia problema yra susijusi su šių įmonių valdysena, ji yra nenuosekli, todėl ir rezultatai nėra nuoseklūs“, – kalbėjo A.Dulkys.
Jis pažymėjo, kad kyla toks jausmas, jog sovietinis mąstymas iš Lietuvos niekur nedingo: „Pasakysiu atvirai, kai susipažinau, su bendra auditų medžiaga, kaip valstybės kontrolierius, atėjo toks požiūris, kad tarybinė planinė ekonomika iš Lietuvos dar neišėjo.“
Paklaustas, kokia valstybės įmonė yra pati neūkiškiausia, valstybės kontrolierius teigė: „Pati neūkiškiausia įmonė šiuo atveju yra mūsų valstybė. Mes dažnai kalbame apie atskiras įmones, atskirus pirkimus, bet nematome korupcijos upės pradžios, kuri yra būtent bendroje tvarkoje, valstybė turi nuspręsti, kokias veiklas įmonės turėtų vykdyti.
Yra bendras problemos židinys, mes galime kurti kiekvienoje savivaldybėje po Valstybės kontrolę, po STT, bet nieko nepakeisime. Dabar yra tūkstantis juridinių asmenų, kol mes čia sėdime, kažkas rašosi viešųjų pirkimų sutartį, kurios neturi būti, kažkas sudaro kažkokį sandorį. Mes turime kalbėti makro terminais ir matyti šios upės ištakas, kol tai neišplito per visas savivaldybes.“
Yra neūkiškų įmonių, o vadovų atlyginimai maksimalūs
Valstybės įmonių auditą atlikęs vyriausiasis auditorius Laurynas Bilkis teigė, kad yra tokių įmonių, kurios nesumokėjo jokių įmokų ir nevykdo savo tikslų.
„Nėra aiški sistema, ko valstybė tikisi iš savo valdomų įmonių. Yra įmonės, kurios turi siekti dividendų ir pelno, tačiau 50 proc. įmonių nesumokėjo visiškai jokių pelno įmokų. Pabrėšiu, jų tikslas yra tik pelno siekimas. Klausimas, ar valstybė turi valdyti tokias įmones“, – kalbėjo L.Bilkis.
Paprašytas įvardinti neūkiškos įmonės pavyzdį, jis teigė: „Yra įmonių, kurios yra labai neūkiškos, o įmonių vadovai gaudavo maksimalų darbo užmokestį. Manau, jūs ir patys žinot.“
10 proc. savivaldybių įmonių – nesusijusios su savivaldybių funkcijomis
Audito metu paaiškėjo, kad savivaldybės valdo įvairiausias įmones, kurios neturi nieko bendro su savivaldybių funkcijomis.
„Apie 10 proc. savivaldybių įmonių vykdo ūkinę veiklą, kuri nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis – 20 savivaldybių kontroliavo 28 tokias įmones: knygynus, vaistines, laboratorijas ir dezinfekcines stotis, oro uostą, sanatoriją, statybos medžiagų ir įrenginių nuoma ir kitas. Šių įmonių pagrindiniai veiklos tikslai labiau priskirtini veiklai, kurią gali vykdyti ir kiti ūkio subjektai.
Valstybė ir savivaldybės dalyvauja valdant viešąsias įstaigas, kurios teikia kavinių, kempingo veiklos, patalpų, valčių nuomos, apgyvendinimo, verslo konsultacijų ir buhalterinės apskaitos, kartingų sporto, pramogų organizavimo paslaugas“, – rašoma Valstybės kontrolės apibendrintose išvadose.
Valstybės kontrolės teigimu, valstybė turi apsispręsti, kokias funkcijas ir viešąsias paslaugas nori teikti: „Būtina peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktus, kurie reglamentuoja įmonių ir įstaigų valdymo politiką, ir užtikrinti, kad juose būtų įvardyti aiškūs valstybės siekiami tikslai ir vykdomų funkcijų sistema. Būtina aiškiai įvardyti visas paslaugas, kurių teikimo tęstinumą užtikrinti siekia valstybė.“
Viešosios įstaigos dovanojamos valstybei, siekiant privilegijų
Auditoriai pastebėjo, kad kai kurios viešosios įstaigos buvo padovanotos valstybei, siekiant privilegijų ir lengvatų.
„Privačių asmenų valdoma viešoji įstaiga dovanodama valstybei balsų daugumos nesuteikiančias dalininko teises įgyja teisę pagal panaudą gauti valstybės turtą, gauti biudžeto lėšų, kredito garantijas ir kitų lengvatų. Jos įgyja pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, kurių savininku ar dalininku valstybė nėra. Tokiu būdu sudaromos išskirtinės sąlygos suteikti privilegijas kitų rinkoje veikiančių subjektų atžvilgiu“, – rašoma Valstybės kontrolės išvadose.
Pasak Valstybės kontrolės išvadų, svarbu efektyvinti tokių įmonių valdymą: „Atsižvelgiant į įmonių ir įstaigų veiklos prioritetus ir finansinius rezultatus tikslinga sistemiškai įvertinti viešųjų įstaigų ir įmonių veiklą ir, remiantis vertinimo rezultatais, priimti strateginius sprendimus: optimizuoti visų formų įstaigas ir įmones, sukurti aiškią ir neprieštaringą įmonių ir įstaigų veiklos tikslų kėlimo ir rodiklių vertinimo sistemą. Taip pat svarbu užtikrinti efektyvią institucinę priežiūrą ir jos valdymą, ją atskyrus nuo politikos formavimo.“
