2023 04 26

Valstybės saugumo departamentas skelbia veiklos ataskaitą už 2022 metus

Remdamasis Žvalgybos įstatymu, Valstybės saugumo departamentas (VSD) skelbia neįslaptintą veiklos ataskaitą už 2022 metus, rašoma VSD pranešime žiniasklaidai.
Valstybės saugumo departamentas
Valstybės saugumo departamentas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Prasidėjus karui Ukrainoje VSD intensyviai rinko žvalgybos informaciją ir vertino Rusijos režimo konsolidaciją ir stabilumą, galimą tolesnių veiksmų eigą. Rusijos siekis išlaikyti ir didinti įtaką Baltarusijai, Rusijos naudojimasis Baltarusijos teritorija priartino Rusijos grėsmę prie Lietuvos sienos, todėl daug dėmesio skyrėme Kremliaus bandymų daryti įtaką Minskui stebėsenai“, – sako Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

VSD pagal žvalgybos informacijos poreikius rengia analitinius žvalgybos produktus ir teikia žvalgybos informaciją sprendimų priėmėjams bei kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms. Pernai VSD parengė daugiau nei 500 analitinių žvalgybos produktų.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą pakeitė regioninę ir tarptautinę saugumo aplinką, todėl daugiausia analitinių darbų parengta prioritetinėmis regioninio ir globalaus saugumo temomis. Taip pat buvo teikiama informacija ekonominio saugumo, konstitucinių pagrindų apsaugos, priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos, migracijos, terorizmo ir ekstremizmo temomis.

2022 m. fiksuota Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų žvalgybinė veikla Lietuvoje. Nustatyta keletas atvejų, kai Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos bandė verbuoti Lietuvos piliečius, tačiau nė vienas iš jų nebuvo sėkmingas.

Pernai iš Lietuvos buvo išsiųsti penki su diplomatine priedanga dirbę Rusijos žvalgybos pareigūnai. Vis dėlto, VSD vertinimu, kitų Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos krypčių – informacinių operacijų, radioelektroninės ir kibernetinės žvalgybos – intensyvumas išlieka aukštas, todėl šių veiklų užkardymui VSD teiks prioritetą, vykdydamas kontržvalgybos ir kibernetinio saugumo tyrimus.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, VSD siekė laiku nustatyti ir reaguoti į galimas įtampas tarp skirtingų visuomenės grupių. Nors absoliuti dauguma visuomenės palaikė Ukrainą ir įvairiomis formomis prisidėjo prie paramos jai, suaktyvėjo ir prokremliški asmenys bei judėjimai. Departamentas tyrė prokremliškų asmenų ir judėjimų ryšius ir bendradarbiavimą su agresiją Ukrainoje vykdančių šalių subjektais. Jų veiklą, kuri kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, Departamentas siekė ne tik užkardyti, bet ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.

VSD žvalgybos informacija buvo panaudota pradedant penkis ikiteisminius tyrimus, tarp jų du dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų, keturiems asmenims dėl jų veiklos keliamos grėsmės ekonominiam saugumui panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje. Atlikus patikrinimo procedūras dėl galimų sąsajų su terorizmu, islamistinėmis organizacijomis ir priešiškų valstybių žvalgybos tarnybomis, dvylikai asmenų uždrausta atvykti į Lietuvą: devyniems – dėl terorizmo grėsmės, trims – dėl sąsajų su priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

Rusijai ir Baltarusijai pritaikius tarptautines sankcijas, abu režimai deda daug pastangų švelninti sankcijų poveikį ir rasti jas apeiti leidžiančių veikimo būdų. Sankcijų apėjimo schemos tapo viena itin svarbių VSD ekonominio saugumo tyrimų krypčių. VSD analizavo verslo subjektų taikomas tarptautinių sankcijų apėjimo schemas, nustatė Lietuvoje veikiančias įmones, padedančias Rusijos subjektams apeiti sankcijas, ir pagal kompetenciją teikė informaciją Lietuvos valstybės institucijoms.

VSD kartu su kitomis įgaliotomis institucijomis taip pat vertino rizikas ir grėsmes bei teikė aktualią informaciją strateginių prekių eksporto kontrolei užtikrinti. Bendradarbiaujant VSD ir Muitinės kriminalinei tarnybai, buvo apribotas dalies bendrovių, tiekusių Rusijos rinkai trūkstamą Vakarų įrangą, eksportas.

VSD dalyvavo ir trečiųjų šalių piliečių migracijos į Lietuvą kontrolės procese. VSD konsultavo valstybės institucijas dėl grėsmės valstybės saugumui užsieniečiams prašant prieglobsčio, vizų bei leidimų laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje. Rinkta žvalgybos informacija apie galimus užsieniečių ryšius su teroristinėmis ir ekstremistinėmis organizacijomis, vertinta tokių asmenų keliama grėsmė valstybės saugumui ir teikta informacija kompetentingoms valstybės institucijoms, kurios priima galutinius sprendimus dėl leidimų išdavimo.

Lietuvos nacionalinis saugumas paremtas valstybės institucijų veikla, pilietine visuomene ir kiekvienu Lietuvos gyventoju, kuris suvokia valstybei kylančias grėsmes ir atsakingai reaguoja, pastebėjęs Lietuvos interesams priešiškus veiksmus.

Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą per Pasitikėjimo liniją gaunamų pranešimų skaičius išaugo dvigubai. 2022 m. VSD sulaukė 1307 asmenų skambučių ir gavo 556 pranešimus elektroniniu paštu. Apie 46 proc. šios informacijos, kaip galimai reikšminga, buvo perduota VSD padaliniams pagal kompetenciją detalesniam tikrinimui ir analizei.

Daugiau informacijos VSD veiklos ataskaitoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis