Teisės aktų iškalimas nebe svarbiausias kriterijus
Bendrųjų gebėjimų testai sudaryti iš loginių, skaitinių, žodinių užduočių. Jų tikslas – patikrinti kandidato loginį mąstymą, gebėjimą sisteminti informaciją, mokytis pagal analogą ir nedaryti tų pačių klaidų, taikyti įgytas žinias konkrečiose situacijose, pastebėti dėsningumus ir jais remiantis priimti sprendimą.
Anksčiau atrenkant kandidatus buvo tikrinamas tik teisės aktų išmanymas. Dabar tokio tipo klausimai sudaro tik nedidelę dalį viso testo.
„Pasigirsta nuomonių, kad naujasis testas tikrina ne tai, ką reikia. Kad valstybės tarnautojui reikia mokėti ne uždavinius spręsti, o rašyti raštus ir būti perskaičius visus konkrečiam darbui reikalingus teisės aktus. Mes manome, kad šis kriterijus atgyvenęs. Įsigilinti į teisės aktus galima jau dirbant, o loginio mąstymo taip greitai neišmoksi.
Visuomenės reikalavimai valstybės tarnybai sparčiai auga. Iš valstybės tarnautojų tikimasi, kad jie bus ne „atsirašinėtojai“, o problemų sprendėjai, idėjų generatoriai. Norime į valstybės tarnybą atrinkti būtent tokius žmones, todėl atėjo laikas keisti ir jų atrankos principus, – sako Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktorius. – Galbūt per didelis dėmesys teisės aktų išmanymui ir lėmė tai, kad dabar daugelis nėra patenkinti valstybės tarnybos efektyvumu.“
Iš valstybės tarnautojų tikimasi, kad jie bus ne „atsirašinėtojai“, o problemų sprendėjai, idėjų generatoriai, – sako Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktorius.
Bendrųjų gebėjimų testai pasiteisina
Pretendentų į valstybės tarnautojus bendrųjų gebėjimų tikrinimas pasaulyje nėra didelė naujovė. Šį atrankos principą taiko Europos personalo atrankos tarnyba, Prancūzija, Olandija, Belgija, Airija ir kitos Europos šalys. Lietuvos privatusis sektorius – taip pat.
„Jau porą dešimtmečių Lietuvoje taikome savo sukurtus bei adaptuotus testus darbuotojų atrankose bei vertindami esamus darbuotojus. Ši paslauga yra populiari, nes netinkamo darbuotojo pasirinkimas labai brangiai kainuoja verslui. Juk kiekvieno žmogaus mokymas, rengimas darbui yra investicijos. Jei jis yra nepajėgus to darbo dirbti, darbdavys patiria nuostolius“, – sako dr. Gintaras Chomentauskas, Žmogaus studijų centro, kuris prisidėjo kuriant valstybės tarnautojų bendrųjų gebėjimų testus, prezidentas.
Verslo organizacijos nešvaistytų pinigų testavimui, jei nebūtų akivaizdžios naudos. Labiau pažengusiose šioje srityje šalyse paprastai atliekami testų patikimumo tyrimai.
„Tai daroma nuolat. Štai mūsų partneriai Švedijoje neseniai atliko tokį tyrimą. Viena vidutinio dydžio kompanija nusprendė atrinkti talentingiausių darbuotojų grupę ir išnaudoti jos potencialą vystant savo veiklą. Dalis darbuotojų patys pareiškė norą pretenduoti į šią grupę, o kitus pasiūlė jų vadovai kaip efektyviausius, geriausius darbuotojus. Visi pretendentai sprendė bendrųjų gebėjimų testą. Testą labai gerai išlaikė 66 proc. vadovų gerai įvertintų darbuotojų. Iš tų, kurie į talentų komandą pretendavo savo iniciatyva, gerai testą išlaikė 50 proc. Taigi paaiškėjo, kad darbo rezultatai tiesiogiai susiję su testo rezultatais“, – pasakoja Solveiga Grudienė, personalo konsultacijų įmonės PRIMUM ESSE direktorė.
Per sunkūs, ar per lengvi?
Valstybės tarnautojų bendrųjų gebėjimų testų sudėtingumas vertinamas nevienareikšmiškai. Yra manančių, kad jie pernelyg lengvi, juos gali įveikti beveik bet kas.
„Testų tikslas nėra atrinkti tik kokio ypatingo intelekto žmones, – tvirtina Rasa Tumėnė, Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus vedėja. – Juo siekiama atsijoti tuos, kurie turi nepakankamus bendruosius gebėjimus, kad šie kandidatai nepatektų į antrąjį atrankos etapą – konkursą įstaigoje.“
Kiti, atvirkščiai, teigia, kad testai yra per sudėtingi, neva, juos gali išlaikyti tik genijai ar tik konkretaus mąstymo tipo žmonės, pavyzdžiui, turintys ypatingų matematinių gebėjimų.
Pasak departamento atstovų, geriausiai įrodo, kad testai nėra per sunkūs, tai, kad juos išlaiko apie 70 proc. pretendentų. Taigi, dauguma.
„Testai tik iš pirmo žvilgsnio yra paprasti uždavinių ar klausimų rinkiniai. Jie kuriami atsižvelgiant į tai, kad žmonės turi skirtingą išsilavinimą, patirtį. Tam naudojami sudėtingi statistiniai metodai. Vertinant rezultatus remiamasi statistinėmis normomis, kurios apibūdina, kiek vidutiniškai tam tikro amžiaus asmenų išsprendžia užduotis. Į grupę, pagal kurią nustatomos normos, patenka pačių įvairiausių specialybių asmenys. Testas nesudaro lengvatinių sąlygų kokio konkretaus išsilavinimo ar mąstymo tipo žmonėms, mat sudarytas iš skirtingų užduočių. Natūralu, kad vieniems lengviau įkandamos skaitinės užduotys, kitiems – žodinės, tretiems – loginės. Testas subalansuotas taip, kad visi turėtų galimybę pademonstruoti savo gebėjimus“, – teigia dr. Gintaras Chomentauskas.
Valstybės tarnybos departamentas nuolat analizuoja, kaip sėkmingai pretendentai į valstybės tarnybą sprendžia užduotis, kaip testą išlaiko skirtingo išsilavinimo žmonės. Rezultatai rodo, kad užduotys yra patikimos, tikrina tuos gebėjimus, kuriuos ir siekta įvertinti.
Pasak Solveigos Grudienės, kai kurie žmonės skeptiškai vertina bendrųjų gebėjimų testą vien todėl, kad jiems iš principo nepatinka būti vertinamiems. „Yra žmonių, kurie nemėgsta neapibrėžtumo, juos baugina naujovės. Kadangi tokio pobūdžio įrankių naudojimas yra gana naujas Lietuvoje, tai sukelia tam tikrą pasipriešinimą, atmetimą, kritikavimą neįsigilinus. Tai natūralu. Kai mes prieš beveik 20 metų versle pradėjome taikyti Lietuvoje tuo metu nenaudotus atrankos įrankius (testus, interviu, praktines užduotis), iš pradžių buvo nemažai kandidatų, kurie skeptiškai juos vertino, netgi piktindavosi. Ilgainiui visi priprato ir dabar tai nebekelia abejonių ar nereikalingų emocijų. Manau, kad labai greitai tai atsitiks ir viešajame sektoriuje“, – sako personalo atrankos ekspertė.
Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki spalio 20 d. įvyko 183 bendrųjų gebėjimų testavimai. Bendrųjų gebėjimų testą laikė 2690 asmenų. 72,7 proc. asmenų jį išlaikė. Testavimai vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Bendrųjų gebėjimų testai sukurti įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“ (kodas Nr. VP1-4.1-VRM-01-V-01-002).
