2018 07 08

Valstybės tarnybos pertvarka: tarnautojų darbo sąlygos sugriežtintos, bet privilegijų liko

Nuo kitų metų valstybės tarnyba bus pertvarkyta iš esmės, teigia vidaus reikalų ministras. Vis dėlto Seimas, priimdamas Valstybės tarnybos įstatymą, nesiryžo patvirtinti visų siūlymų, kaip ją keisti. Valdininkai, pavyzdžiui, ir toliau ilsėsis ilgiau už visus, nebus atsisakyta ir įvairių priemokų bei priedų. Laisvosios rinkos instituto vadovas teigia, kad valstybės tarnautojams, kaip ir visiems dirbantiesiems, turi pradėti galioti darbo kodeksas.
Eimutis Misiūnas
Eimutis Misiūnas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Norint įsidarbinti valstybės tarnyboje, reikia įveikti ne vieną laiptelį. Magistrantūroje studijuojanti pasvalietė pradeda nuo testų, kuriuos būtina išlaikyti siekiant ieškotis darbo valstybės tarnyboje. Mergina neslepia – atlyginimas svarbu, bet darbas , kad ir administracinis, jai čia atrodo įdomus.

„Pagal specialybę esu ekonomistė ir labai tikiuosi, kad galėčiau atrasti save šioje sferoje. Jeigu Lietuvoje rinkčiausi, norėčiau mokesčių inspekcijoje bandyti ieškoti darbo vietos“, – sakė magistrantė, ieškanti darbo valstybės tarnyboje Giedrė Janeliūnaitė.

Jei Giedrei pavyks gauti darbą valstybės tarnyboje, ji greičiausiai dirbs jau po pertvarkos. Seimo priimtas valstybės tarnybos įstatymas žada geresnes darbo sąlygas darbuotojams, keičiasi atlyginimo sistema, atleidimo ir priėmimo tvarka.

Nors Vidaus reikalų ministerijos parengtame įstatyme tarnautojų darbo sąlygos buvo sugriežtintos, Seimas privilegijų paliko, pavyzdžiui, ilgesnes atostogas.

„Buvo nustatyta tiek, kiek numatyta Darbo kodekse – 20 dienų. Seimo komitetuose diskutavome ir priėmėm – 22 dienos. Iš mūsų ministerijos darbo grupės išėjo pasiūlymas, kad skatinti valstybės tarnautojus galima po 2 kartus po 5 dienas, tai vėlgi diskusijose nuspręsta, kad užtektų vieną kartą po 5 mokamas atostogų dienas“, – pasakojo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė nemano, kad ilgesnės atostogos ar palikti priedai bei priemokos – tai privilegijos valstybės tarnautojams. Šiuo metu žemiausios kategorijos valstybės tarnautojas, neatskaičius mokesčių, uždirba kiek daugiau nei 700 eurų, vyresniųjų specialistų atlygis nesiekia nė tūkstančio. Būtent algos dabar ir atbaido norinčiuosius dirbti valstybės tarnyboje.

„Kiekvienoje valstybėje stengiamasi užtikrinti, kad valstybės tarnyba būtų maksimaliai patraukli žmonėms ir į konkursus pritrauktų tikrai motyvuotus ir kompetentingus asmenis. Tai tam tikros garantijos valstybės tarnautojams, jos visur yra, ir manau, kad pas mus jos yra proporcingos ir negalėtų vadintis privilegijomis“, – teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Pasak vidaus reikalų ministro, Seimas, pakoregavęs pirminį pertvarkos variantą, esmės vis tik nepakeitė. E.Misiūnas negąsdina – darbuotojų masiškai neatleis. Bet pokyčių bus.

Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos departamentas kitąmet iš dabartinio pastato Vilniaus centre bus iškeltas. Darbuotojai, manoma, įsikurs Vidaus reikalų ministerijoje. Neatmetama, kad kažkiek jų gali ir sumažėti. Patys departamento darbuotojai pokyčių nekomentuoja, sako, kad dar daug nežinomybės.

„Visos viešosios ir administracinės paslaugos keliasi į viešąją erdvę. Vienaip ar kitaip tų darbuotojų reikės mažiau. Efektyvumas didėja, tai palaipsniui tas rezultatas bus kažkiek tai mažėjimas“, – kalbėjo Vidaus reikalų ministras.

Tai, kad žmonių mažės, sutinka ir profesinės sąjungos atstovė. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių įstaigose dirba per 29 tūkst. valstybės tarnautojų. Pastaraisiais metais jų skaičius po truputį mažėja.

„Pertvarka reikalinga, tačiau mes, kaip profsąjungos, manom, kad ji skubota neapgalvota. Ji nebuvo derinta labai su valstybės tarnautojais, su profsąjungomis“, – sakė Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.

Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad jau laikas valstybės tarnybą artinti prie normalių darbo santykių. Jei privačiame sektoriuje galioja Darbo kodeksas, tai kodėl jis netinka valstybės tarnautojams? Ž.Šilėno teigimu, už visas reformas svarbiau, kad valstybės tarnautojas pagaliau įsisąmonintų, jog jis tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai.

„Pirmas dalykas, kuris turėtų įvykti žmonių galvose – žmonės turėtų pradėti vertinti, kad valstybės tarnautojai yra tam, kad padėtų žmogui, o ne trukdytų. Žmonės turi pakilti savo mentalitete, valstybės tarnautojai turi nusileisti ant žemės ir suprasti, kad jie yra paskirti ne tam, kad vadovautų, ne tam kad valdytų, o tam kad tarnautų. Tai čia yra esminis pokytis. Kol to neįvyks, bet kokios reformos bus tiktai butaforinės“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.

Nors opozicija sako, kad valstybės tarnybos pertvarka Seime priimta per greitai, vidaus reikalų ministras teigia, kad laikas parodys, jog ji sėkminga. Reforma įsigalios nuo 2019 m. ir bus įgyvendinta per 2 metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis