BNS pateikia pagrindinius skirtumus tarp dabartinio valstybės tarnybos reglamentavimo ir siūlomos tvarkos, kuri turėtų įsigalioti nuo sausio, jei jai pritars Seimas ir prezidentas.
Bazinis dydis. Valstybės tarnautojų atlyginimas skaičiuojamas pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Tokį principą Vyriausybė siūlo palikti, tačiau siekia bazinį dydį susieti su vidutine alga ir nustatyti 1579,4 euro dydį kitiems metams, tuo pačiu mažinant pareiginės algos koeficientus. Pareiginės algos bazinis dydis būtų peržiūrimas ne rečiau kaip kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją. Jis būtų nustatomas 2023 ir 2024 metams ir pirmą kartą peržiūrimas 2025 metams.
Tarnautojų algos. Nepaisant liekančio galioti principo, kad darbo užmokestis tarnautojams skaičiuojamas dauginant koeficientą iš bazinio dydžio, būtų panaikintos viršutinės valstybės tarnautojų atlyginimo „lubos“. Daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo turėtų vadovas. Taip tikimasi gabiausių tarnautojų algas priartinti prie atlyginimų privačiame sektoriuje.
Stažas. Valstybės tarnyboje būtų naikinamas priedas už darbo stažą. Šiuo metu jis siekia 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus ir gali sudaryti iki 30 proc. pareiginės algos.
Atostogos. Valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų. Dabar jiems suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Vadovai I. Siūloma įstaigose atsisakyti didžiausio leistino darbuotojų skaičiaus – vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti. Taip pat jie turėtų daugiau įgaliojimų kelti algas gabiausiems tarnautojams, perskirstyti finansus. Tikimasi, kad suteikus daugiau laisvių vadovams, atrankose į vadovaujamas pareigas dalyvaus daugiau žmonių, o tai leis į valstybės tarnybą pritraukti geresnius specialistus.
Vadovai II. Įvedama nauja aukštesniojo vadovo kategorija – tai būtų valstybės pareigūnas, Seimo, prezidento ar Vyriausybės paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, išskyrus politinio pasitikėjimo pareigybes. Šiuo metu įstatymas numato tik įstaigos vadovus – tai valstybės tarnautojai, priimti vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai. Nauja kategorija steigiama, siekiant įvesti centralizuotą jų karjeros valdymą, kuriant aukštesniųjų vadovų rezervą.
Atrankos. Valstybės tarnautojų atrankos po pertvarkos taptų decentralizuotos, tuo metu vadovų atrankos toliau vyktų centralizuotai pagal naujai rengiamą modelį.
Politikai. Nauji koeficientai gerokai pakeltų politikų pareiginius atlyginimus, tačiau jie būtų mokami nuo naujos kadencijos. Prezidento pareiginė alga iki mokesčių kiltų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų po rinkimų 2024 metais. Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų kiltų iki 8,6 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų. Tačiau jiems, kaip ir kitiems tarnautojams, nebūtų mokamas priedas už stažą.
Lėšos. Nauja tvarka keltų ir tarnautojų algas. Skaičiuojama, kad 2023 metais padidinti atlyginimams papildomai reikėtų 23,94 mln. eurų, o 2024 metais – dar 1,14 mln. eurų daugiau, po rinkimų įsigaliojus naujiems prezidento, Seimo narių ir ministrų atlyginimų koeficientams. 2025 metais, kai politikai didesnes algas gautų jau visus metus, papildomai reikėtų 3,05 mln. eurų.
Institucijos. Valstybės tarnybos departamentas po reorganizacijos taptų Viešojo valdymo agentūra. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atranką, užsiimtų jų karjeros valdymu, ugdymu, taptų kompetencijų centru.
