Pagrindinės pastabos, kurias išsakė komitetas, buvo tai, kad regioninės politikos srityje trūksta ambicijos, tačiau galima įžvelgti net ir žingsnius atgal.
Pavyzdžiui, programoje numatomas sėkmės rodiklis 2024 m. – kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų dalis, perskirstoma per regionų plėtros tarybas, sudarys 25 proc. Komitetas akcentavo, kad jau pagal šiuo metu galiojančiame Regioninės plėtros įstatyme numatytą formulę tokia lėšų dalis turi sudaryti 30 proc.
Su paskirtąja vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite diskutuota ir apie programos nuostatas, susijusias su strateginiu valdymu. Atkreiptas dėmesys, kad numatytas kitas sėkmės rodiklis – parengta Nacionalinė regionų plėtros programa, kurios sudėtinė dalis – efektyvus ir specializuotas ekonomikos augimo planas kiekvienam regionui – neatitinka Strateginio valdymo įstatymo nuostatų dėl naujų programų ir strategijų kūrimo.
Pažymėta, kad darbai dėl regionų plėtros programų kūrimo vyksta jau šiuo metu ir tokios programos bus tvirtinamos 2021 metais. Regionų specializacija taip pat vyksta pagal jau šiuo metu galiojančius įstatymus.
Komiteto nariams abejonių sukėlė ir gana abstrakčios programos formuluotės dėl savivaldybių savarankiškumo stiprinimo. Kilo abejonių ir dėl kai kurių siūlomų valstybės tarnybos vystymosi krypčių (pavyzdžiui, dėl atrankų decentralizavimo).
Akcentuotos ir iniciatyvos atkurti socialinių partnerių dalyvavimo su balso teise regionų plėtros tarybų sprendimų priėmime modelį ydingumas, pabrėžiant, kad būtent toks modelis garantuotai užkerta kelią regionų plėtros tarybas laikyti nors ir netiesiogiai, tačiau atskaitingas rinkėjams, o tai yra būtina sąlyga Lietuvai siekiant atgauti balso teisę Europos Tarybos Regionų rūmuose.
Komitetas išreiškė lūkestį susipažinti su Vyriausybės programos priemonių plano projektu dar iki jo patvirtinimo, viliantis, kad atėjus laikui įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, bus daugiau supratimo ir susikalbėjimo tiek su savivaldybėmis, tiek su komitetu. Komitetas sieks, kad, įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytus pokyčius savivaldoje ir valstybės tarnyboje, bent jau nebūtų pabloginta esama padėtis.
Socialinių reikalų ir darbo komitete pritarta Vyriausybės programai
Šios dienos posėdyje Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomai programai. Tarp pagrindinių naujos Vyriausybės siekių socialinės apsaugos srityje:
- taiklios ir individualizuotos socialinės paslaugos bei adekvati išmokų sistema, skatinanti grįžti arba integruotis į darbo rinką;
- senatvės socialinio draudimo ir socialinės šalpos pensijos augimas;
- vienišų pensinio amžiaus asmenų papildomos pensijos įvedimas;
- negalią turintiems žmonėms geresnės galimybės integruotis į atvirą darbo rinką ir gauti jiems reikiamas socialines paslaugas;
- vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams) reikiamų galimybių užtikrinimas derinant darbo ir šeimos įsipareigojimus bei kitos priemonės.
Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymėjo, kad Lietuvoje neturi likti nematomų žmonių ir jų rūpesčių, o reikiamos pagalbos turi sulaukti kiekvienas. Didelis dėmesys bus skiriamas socialinių paslaugų plėtrai ir jų prieinamumui, atskirtyje atsidūrusių visuomenės grupių palaikymui ir įgalinimui, socialiniams darbuotojams ir jų profesijos prestižo atstatymui ir kt. Paskirtoji ministrė pažymėjo, kad svarbu pereiti prie labiau žmones įgalinančios socialinės politikos. Komiteto nariai domėjosi konkrečiomis priemonėmis, įgyvendinančiomis Vyriausybės programą, prie kurių rengimo paskirtoji ministrė pakvietė prisidėti ir Komiteto narius.
Vyriausybės programai dar turi pritarti Seimas.