Tokios pat pozicijos laikosi ir dauguma parlamentarų. Tuo tarpu VAAT vadovo teigimu, institucija atlieka svarbias funkcijas ir siekia jas plėsti. Šiuo metu joje dirba daugiau nei 30 žmonių.
Seimas siūlo naikinti
VAAT buvo įsteigta 2014 m. birželio mėnesį tuometinio aplinkos ministro Valentino Mazuronio iniciatyva. Prie institucijos buvo planuota prijungti Lietuvoje veikiančius regionų aplinkos apsaugos departamentus (RAAD).
Tokiai iniciatyvai pasipriešino Seimas, kuris ne tik nepritarė VAAT ir RAAD jungimui, bet ir iš VAAT atėmė kontrolės funkcijas. Įstaiga, kurioje vienu metu dirbo daugiau nei 70 žmonių, neteko pagrindinių funkcijų, dėl kurių ir buvo įsteigta.
„Seniai sakiau, kad ši institucija yra perteklinė. Šiuo metu visa aplinkos apsaugos sistema yra sudėliota normaliai. Nežinau, kodėl V.Mazuronis šią tarnybą įsteigė. Iš pradžių mūsų komitetui buvo aiškinama, kad tai bus 5-7 etatai. Po to etatų skaičius išaugo iki 40. Vėliau net iki 70. Tai dideli pinigai. Jie buvo mokami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.
Kai Seimas šią tarnybą išbraukė iš aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų, ji vis tiek panaikinta nebuvo. Toks tąsymasis man nesuprantamas. Manau, kad nuo pat pradžių buvo padaryta ministerijos klaida šią instituciją steigiant. Ją naikinti reikėjo jau seniai“, – 15min teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Algimantas Salamakinas.
Pasak jo, šios institucijos turėjo nelikti nuo kovo 1 d. Taip buvo nutarta po to, kai Seimas išbraukė ją iš kontroliuojančių institucijų sąrašo, bet Vyriausybės nutarimo nėra iki šiol.
Keičiasi ministerijos pozicija
Nepaisant daugumos Seimo narių pozicijos VAAT išliko, nes sprendimą ją naikinti turi priimti ne parlamentas, o Vyriausybė. Toks sprendimas gali būti priimtas netrukus.
Rugpjūčio pradžioje Aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius atliko VAAT tikrinimą ir pateikė išvadą, kad „VAAT nepasiekė jai steigti iškeltų tikslų, todėl valstybės biudžeto lėšos, skiriamos institucijos išlaikymui, yra naudojamos neefektyviai.“
15min žiniomis, Aplinkos ministerijoje jau ruošiami reikiami teisės aktai institucijos naikinimui. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas 15min patvirtino, kad netekusi kontrolės funkcijų tarnyba toliau veikti negali:
„Svarstome tokį dalyką. Kol kas įsakymo nėra. Tai turi būti Vyriausybės sprendimas. Ji ir panaikins. Mes turime paruošti sprendimą ir nurodyti, kam tarnybos funkcijos bus perduotos.
Ši institucija turi turėti kontrolės arba ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijas. Kol jų nėra, ją laikyti tik tam, kad ji būtų, nėra tikslinga.“
15min žiniomis, būtent suteiktos ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijos gali išsaugoti VAAT, tačiau tarnybai jas gauti būtų itin sudėtinga. Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas šių metų rugpjūčio 17 d. kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį prašydamas palaikyti paruoštus Baudžiamojo Proceso Kodekso (BPK) pakeitimus, kurie suteiktų VAAT ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijas.
Rašte teigiama, kad šiuo metu pusė pradėtų tyrimų dėl žalos gamtai nutraukiami, dar daugiau jų nepradedama visai, valstybės patirti nuotoliai neišieškomi, vyrauja nebaudžiamumo principas.
Net ir užsitikrinus Generalinės prokuratūros palaikymą BPK keisti turėtų Seimas, kuris jau keliais balsavimais parodė savo nepalankumą VAAT.
Svarbios funkcijos
VAAT vadovas Vytautas Eidikonis 15min teigė, kad tarnyba atlieka svarbias funkcijas ir turi būti išsaugota: „Taip, mums žinoma, kad buvo atliekamas institucijos tikrinimas.
Yra patvirtinti VAAT nuostatai, kuriais mes įgalioti vykdyti numatytas funkcijas. Jos yra labai reikšmingos. Mes atliekame analizę ir rizikų nustatymą atliekų tvarkymo srityje. Tai labai svarbi sritis, kur šiandien valstybė netenka daug lėšų.
Taip pat, pas mus veikia pranešimų priėmimo centras. Pareigūnai budi visą parą. Jie gauna aplinkosauginius pranešimus, juos vertina, analizuoja ir nukreipia tiesiogiai vykdyti.
Atliekame ir daugelį kitų funkcijų, kurias galėčiau vardinti ir vardinti.“
Pasak jo, šiai dienai visai aplinkosaugos sistemai svarbu, kad VAAT gautų ikiteisminio tyrimo funkcijas. „Yra daug bylų, pradėti ikiteisminiai tyrimai, bet jie nėra baigti. Jiems atlikti reikia specifinių žinių. Toks padalinys labai padėtų.
Vien administracinės atsakomybės tikrai neužtenka pažeidimų užkardymui. Matome, kaip tūkstančiais tonų kaupiamos pavojingos atliekos, o bendrovėms skiriamos baudos ir nieko daugiau. Vėliau jos bankrutuoja, o paliktas atliekas tenka tvarkyti valstybės lėšomis“, – sakė V.Eidikonis.
