VDI įspėja, kad įvairiais sužalojimais gresiančius žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Visų pirma tai pasakytina apie judėjimo kelių darboviečių teritorijose slidumą, ypač pavojinga statybose dėl apledėjusių pastolių, kopėčių, darbo priemonių ir pan. Neįvertinus šio pavojaus, nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė.
Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti ne trumpesnes kaip 10 minučių specialias pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Papildomų ir specialiųjų pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.
Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą – kuo lengvesnis fizinis darbas, t.y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17?C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20?C). Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais (asmeninėmis apsaugos priemonėmis), apsaugančiais nuo žemos temperatūros.
Ypač atidžiai orų kitimą reikia stebėti bei vertinti atliekant darbus aukštyje, miško darbus.
Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų – ir potencialiai pavojingų įrenginių, ypač kėlimo kranų, darbu. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.
