„Galiu patvirtinti – turime tuos pačius įtarimus (dėl tiekiamos šilumos temperatūros reguliavimo nuotoliniu būdu – BNS). Valstybinė energetikos inspekcija trečiadienį pakartotinai kreipėsi į Metrologijos inspekciją ir namų šilumos punktų prižiūrėtojus, kad iki sausio 10 dienos būtų pateikta visa informacija ir nustačius tokius faktus imtis priemonių jų atjungimui“, – BNS sakė VEI vadovas Rimgaudas Špokas.
Anot jo, toks nuotoliniu būdu valdomų prietaisų naudojimas daugiabučių namų šilumos punktuose – neteisėtas. R.Špoko teigimu, pastarosiomis dienomis inspekciją pasiekia ypač daug informacijos apie galimus pažeidimus, reguliuojant daugiabučių šilumos temperatūrą.
Vienos sostinės daugiabučio namo gyventojų bendrijos pirmininkas Raimondas Bimba BNS pranešė turįs vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip namo šilumos punkte, kaip įtariama, nuotoliniu būdu 7–10 laipsnių padidinama karšto vandens, naudojamo šildymui, temperatūra.
„Trečiadienį apie 21 val. vakaro atėjau į namo šilumos punktą ir pasižiūrėjau, kokia į mūsų namo sistemą ateina temperatūra. Paprastai ji būdavo 42–40 laipsnių, vakar pastebėjau, kaip mano akyse termofikato (karšo vandens – BNS) temperatūra šoka nuo 42 iki 49 laipsnių ir po kiek laiko kažkiek vėl nusileidžia. Ir taip vyko, kol neiškviečiau šilumininko“, – BNS pasakojo Vilniaus Ukmergės gatvės 228 namo bendrijos pirmininkas R.Bimba.
Anot jo, iškviestas šilumininkas iš karto užsuko karštą vandenį, „atstatė parametrus tokius, kokie ir turi būti šilumos punkte ir pasakė, kad nustatyti blogi parametrai – ne mūsų, o „Vilniaus energijos“ nuotoliniu būdu nustatyti parametrai“.
„Namo šilumos punkte yra „Rubisafe“ elektroninis automatizuotas valdiklis, tai yra savotiškas kompiuteris, valdantis visus prietaisus, kurie yra šilumos punkte, siurblius ir pan. Tą dėžę („Rubisafe“ įrenginį – BNS) turi galimybę valdyti „Vilniaus energija“ nuotoliniu būdu“, – sakė R.Bimba.
Vilnietis teigė užfiksavęs šiuos temperatūrų svyravimus vaizdo įrašu, kreipęsis į Energetikos inspekciją, tačiau ten teišgirdęs siūlymą kreiptis į teisėsaugos institucijas.
„Tai tiesiog eisiu dabar kiekvieną vakarą ir žiūrėsiu“, – sakė namo bendrijos pirmininkas.
VEI vadovas R.Špokas teigė, kad pastebėję tokius galbūt nuotoliniu būdu valdomus temperatūrų svyravimus, namo gyventojai nedelsiant turėtų kreiptis į namo prižiūrėtojus, o pastarieji „turi imtis visų priemonių, kad toks nuskaitymas nebūtų galimas“.
Nepanoręs pavardės viešinti Vilniaus daugiabučių namų šilumos punktus prižiūrinčios bendrovės vadovas BNS teigė pastebėjęs, kad temperatūrų svyravimai būdingi tuose šilumos punktuose, kuriuose įrengti lietuviškos gamybos „Rubisafe“ valdikliai – jie gali būti valdomi ir nuotoliniu būdu.
„Tas lietuviškas produktas – jis yra nuotolinio valdymo, ir „Vilniaus energija“ jau seniai yra įpareigota to nedaryti per atstumą, bet tai nesiliauja ir tai yra daroma. Keičiamos temperatūros, keičiami nustatymai, programavimo medyje yra konstantos atitinkamos, kurios veikia ar reguliuoja tuos temperatūrų nustatymus. Visa tai „Vilniaus energijos“ technikai pakeičia taip, kaip jiems to reikia. Tai vyksta ne dieną, bet įprastai vakare ar naktį“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis teigė pastebėjęs, kad nelegalus šilumos temperatūrų reguliavimas vyksta būtent ten, kur įdiegti lietuviški valdikliai.
„Visas ginčas kunkuliuoja aplink „Rubisafe“, bet tam, kad neiškiltų tolesnių ginčų, visiems savo prižiūrimų bendrijų pirmininkams tiesiog rekomenduoju pakeisti „Rubisafe“ įrenginius į bet kokį Europos gamintojo valdiklį, bet kokios firmos. Padariau analizę – mano prižiūrimuose namuose, ten, kur „Rubisafe“ nėra, ar kur jis neprijungtas prie valdymo, ten padidėjimo šilumos vartojimo nebuvo, arba labai nežymus – apie 3 proc.“, – teigė namų administravimą vykdančios bendrovės atstovas.
„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas tikino, kad nuotolinis punktų valdymas atjungtas nuo šių metų lapkričio 1 dienos, kai įsigaliojo prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos ir šilumos punktų priežiūra buvo perduota administruojančioms bendrovėms.
„Turi būti motyvas kažkoks kilnoti tą temperatūrą. Tai, kad motyvo nėra – galite Kainų komisijos tinklalapyje pasiskaityti, seniai tas visiems yra išaiškinta valstybinių institucijų. Jei nėra motyvo, tai kam mums kilnoti tą temperatūrą? Nuo lapkričio 1 dienos yra atjungtas nuotolinis valdymas. (...) Mes esame atjungę ir yra IT nepriklausomo auditoriaus tyrimas, kuris konstatuoja, kad yra atjungta ir nesinaudojama ir tą ministerijos vadovybei esame pasakę ir tas juos tenkina. Koks mums skirtumas, kam mums tą reguliuoti?“ – BNS kalbėjo R.Germanas.
Paklaustas, ar šiuo atveju negali būti politinių tokio veikimo motyvų, „Vilniaus energijos“ atstovas atsakė: „Ne, mes esame privati įmonė, mes ne kokie sau priešai, kad užsiimtume politika.“
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas savaitės pradžioje pareiškė, kad toliau ketinama aiškintis, kodėl Vilniuje palyginti šiltą lapkritį buvo sunaudota gerokai daugiau šilumos ir smarkiai išaugo sąskaitos už šildymą. Jo tvirtinimu, Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ atsakymai ministerijos netenkina.
Vilniaus meras Artūras Zuokas teigia, kad atsakomybę dėl situacijos šilumos ūkyje turėtų prisiimti Vyriausybė ir Energetikos ministerija. Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad „už nepateisinamai išaugusias šilumos sąskaitas Vilniuje“ atsako Vilniaus meras A.Zuokas bei jį remianti valdančioji koalicija miesto taryboje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad „tai, kas vyksta Vilniaus mieste su šilumos kainomis, gali būti šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ arba daugiabučius prižiūrinčių bendrovių įžūlaus piktnaudžiavimo rezultatas“ ir atsakomybę už tai, anot jos, turi prisiimti sostinės savivaldybė.
Valstybinė energetikos inspekcija šią savaitę pranešė pradėjusi tyrimą dėl didesnio nei įprastai šildymo suvartojimo Vilniuje lapkričio mėnesį. Išvadas žadama pateikti šios savaitės pabaigoje.
