„Taip, mes priėmėme sprendimą dėl Vilniaus senamiesčio būklės“, – BNS penktadienį sakė komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.
Išnagrinėjusi pastaruosius penkiolika metų senamiestyje vykusius pasikeitimus, komisija konstatavo, kad iki šiol niekas nėra atsakingas už Vilniaus istorinio centro apsaugą.
Komisija taip pat nusprendė, kad dėl senamiestyje ir jo apsaugos zonoje atsirandančių aukštybinių namų pasikeitė kraštovaizdis. Be to, dėl šių aukštybinių pastatų senamiesčio gatvelės bei kiemai netenka daugiaplanių perspektyvų.
Nuspręsta siūlyti Seimui nustatyti, kodėl Vyriausybė neužtikrina sostinės senamiesčio stebėsenos, o Vyriausybei savo ruožtu patvirtintų „Vilniaus istorinio centro išsaugojimo gaires“ ir„Išskirtinės visuotinės vertės aprašą“, nustatytų apsaugos prioritetus, leidžiamas bei draudžiamas veikas.
Kaip BNS yra teigusi komisijos pirmininkės G.Drėmaitė, objekto visuotinė vertė nustatoma vientisumu ir autentiškumu.
„Objektas turi būti vientisas. Toks, koks yra, turi būti nepakeičiamas. Jei yra gotikos paminklai, jie išlaiko gotikos savybes, jei barokas – baroko, taip pat gatvių struktūra“, – BNS sakė G.Drėmaitė.
Visuotinė vertė taip pat reiškia, kad tam tikras objektas yra svarbus žmonijai.
Pasaulio paveldo komitetas nuo 2005 metų primena Lietuvai apie nepatenkinamą Vilniaus senamiesčio apsaugos būklę.
Vilniaus senamiestis 1994 metais įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, 1998 metais Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.