Tai Kalbos komisija pareiškė atlikusi Vyriausybės, ministerijų ir joms pavaldžių institucijų bei įstaigų apklausą, kuria norėta išsiaiškinti realią kitų kalbų asmenvardžių vartojimo oficialiuose dokumentuose praktiką. Šią apklausą VLKK atliko po to, kai Vyriausybė jai pasiūlė nustatyti taisykles, pagal kurias oficialiuose dokumentuose rašytini asmenvardžiai.
„VLKK konstatuoja, kad kitų kalbų asmenvardžių vartojimas oficialiuose Lietuvos institucijų ir įstaigų dokumentuose didelių sunkumų nekelia, jie rašomi pagal bendruosius kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje principus, nustatytus Kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarime“, – pažymi komisija.
Pasak VLKK, įstaigų atsakymuose nurodoma, kad jų rengiamuose dokumentuose vartojamos oficialiosios autentiškos užsienio valstybių piliečių asmenvardžių formos – asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti asmens tapatybę patvirtinančiame arba kitame pateiktame dokumente.
„Nurašant asmenvardžius vartojamos ir lietuvių kalbos raidyne nesančios raidės, pavyzdžiui, w, q, x, bet diakritiniai ženklai, jei nėra techninių galimybių jų perteikti, gali būti neperrašomi“, – teigia VLKK.
Kalbos komisijos teigimu, sulietuvinti pagal tarimą asmenvardžiai vartojami retai, dažniausiai tai būna antrinis pavartojimas, pavyzdžiui, politinių iniciatyvų, visuotinai žinomų dokumentų pavadinimuose. Tačiau daugelis įstaigų nurodė, kad rišliame tekste kitų kalbų asmenvardžiai gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos galūnės, nors kartais kyla klausimų, kokią galūnę parinkti. Kai kurios įstaigos tokiais atvejais greta sugramatintos formos skliaustuose dar pateikia tikslią autentišką formą be galūnės.
Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė BNS sakė, kad dėl lenkų kilmės Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos VLKK kol kas laikosi pozicijos, kad šią sritį reglamentuoja įstatymai.
„Konstitucinio Teismo (KT) yra paklausta, ar neatsižvelgdami į teisės aktus mes galime priimti savus teisės aktus, kurie prieštarautų galiojantiems. Laukiame KT atsakymo – mums tai būtų irgi tam tikra nuoroda, ką turėtume daryti toliau“, – sakė D.Vaišnienė.
Ji pabrėžė, kad pagal 1991 metų Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ir vėliau priimtą Konstitucinio Teismo sprendimą Lietuvos piliečių asmens dokumentuose galimi tik lietuviški rašmenys.
„Jūs turbūt žinote ir teisinis reglamentavimas nepasikeitė bent jau nuo pavasario, kai apie tai buvo kalbėta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams galioja Lietuvos Respublikos teisės aktai, tai yra 1991 metų Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ir dar svarbiau – Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai – vardai ir pavardės – pase užrašomi lietuviškais rašmenimis“, – priminė ji.
Anot D.Vaišnienės, VLKK Vyriausybei atsakymą turi pateikti iki lapkričio 1 dienos.
