„Skaičiuojama, kad sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondas su šių metų skiriamais pinigais turėtų didėti 17–18 procentų. Realiai gydymo įstaigos papildomas lėšas į savo sąskaitą jau turėtų gauti gegužės mėnesį, – pranešime cituojama VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.
Pranešama, kad medikų algoms kelti skiriami papildomi 130 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Dėl šio padidinimo Vyriausybė jau anksčiau buvo sutarusi su medikų profsąjungomis, tik rugsėjį planuotas algų kėlimas dėl sudėtingos situacijos paankstintas.
VLK duomenimis, kad 2019 metų rugsėjo–2020 metų vasario mėnesiais šalies gydytojų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių sudarė 2 755 eurus, slaugytojų – 1 390 eurus, kito sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio personalo – 1 226 eurus.
Su profesinėmis sąjungomis buvo tariamasi, kad vidutinis darbo užmokestis gydytojams siektų ne mažiau kaip 3 250 eurų, o slaugytojams – 1 625 eurų.
VLK skelbia, kad dėl šio algų kėlimo baigiami rengti paskutiniai formalumai. Medikų algos didės per sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų didinimą.
Papildomos lėšos gydymo įstaigas turėtų pasiekti gegužės antroje pusėje, kai didesnėmis paslaugų kainomis bus atsiskaitoma jau už balandį suteiktas paslaugas.
VLK teigimu, šios lėšos sudarys prielaidas padidinti atlyginimus ne tik gydytojams ir slaugytojams iki su profesinėmis sąjungomis sutartų dydžių, bet ir kitiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Seimas taip pat yra priėmęs pataisas, kuriomis per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus, bus mokamas 60–100 proc. didesnis atlyginimas.
VLK skelbia, kad tvarkas dėl šio algų padidinimo planuojama priimti vėliausiai gegužės pirmosiomis dienomis, o patvirtinus tvarkas ligonių kasos iš gydymo įstaigų priims lėšų paraiškas minėtoms darbo užmokesčio padidinimo išlaidoms kompensuoti.
Šis darbo užmokesčio padidinimas bus skaičiuojamas atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.