Pagal naujuosius pakeitimus, biologinei įvairovei išsaugoti II–IVA miškų grupių miškuose privaloma biržėse palikti visus ne mažesnio kaip 150 cm skersmens ąžuolus (jei tokių nėra, 1 ha palikti ne mažiau kaip vieną ne mažesnio kaip 50 cm skersmens ąžuolą), 130 cm – drebules, 95 cm – maumedžius, uosius, 85 cm – pušis, bukus, klevus, vinkšnas, guobas, liepas, 75 cm – skirpstus, skroblus (jei tokių yra). Biologinei įvairovei svarbiais negali būti parenkami pavojų keliantys medžiai.
Pasikeitė ir keletas nuostatų apie sanitarinius miško kirtimus. Nuo šiol plynaisiais sanitariniais miško kirtimais leidžiama (bet ne privaloma) kirsti abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeistus medynus, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės ir kuriuose, vertinant pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, nustatyta, kad labai pažeisti medžiai ir sausuoliai sudaro ne mažiau kaip 10 procentų, o juos iškirtus liktų:
- II miškų grupės miškuose – 0,2 ir mažesnis medyno skalsumas;
- III ir IV miškų grupių miškuose 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas (ši nuostata galiojo ir anksčiau);
- IV miškų grupės eglynuose, nepatenkančiuose į saugomas teritorijas, kurios registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, – 0,5 ir mažesnis medyno skalsumas.“
Sanitarinių kirtimų atlikimo požiūriu nustatyta, jog kertant IIA miškų grupės ar į saugomas teritorijas, patenkantį III miškų grupės mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, turi būti paliekami visi sveiki ir mažai pažeisti, atsparūs abiotiniams veiksniams medžiai (išskyrus I ardo egles, kai kirtimas vykdomas dėl pavojingų medžių liemenų kenkėjų išplitimo, ir pavojų keliančius medžius).
Taip pat taisykles papildė šie nauji punktai:
- Kertant IIB miškų grupės mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais turi būti paliekami visi nepažeisti medžiai, atsparūs abiotiniams veiksniams medžiai (išskyrus I ardo egles, kai kirtimas vykdomas dėl pavojingų medžių liemenų kenkėjų išplitimo, ir pavojų keliančius medžius).
- Kai po sanitarinių miško kirtimų lieka 0,3 ir mažesnis medyno skalsumas ir yra sąlygos miškui atsikurti arba taikyti mišrųjį miško atkūrimo būdą (žėlimą ir želdinimą), turi būti pradėtos taikyti miško atkūrimo priemonės (skatinant savaiminį miško žėlimą, išsaugant perspektyvių tikslinių medžių rūšių savaiminukus, pomiškį, atliekant jų priežiūrą ir apsaugą) vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais.
Visą dokumento tekstą galite rasti čia.
