Šie rinkimai gegužės 26 dieną surengti iki V.Ščiglienės pirmosios kadencijos pabaigos likus pusmečiui ir nežinant, ar ji bus paskirta dirbti į naujos kadencijos komisiją.
Be to, renkant pirmininką, kuris turėtų dirbti ateinančius ketverius metus, dalies komisijos narių kadencija jau buvo pasibaigusi, dalies baigsis po kelių mėnesių.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis BNS pripažino, kad šie ankstyvi rinkimai jį nustebino, kita vertus, jo teigimu, jie nėra neteisėti.
V.Ščiglienės teigimu, Paveldo komisijos nariai surengti pirmininko rinkimus pasiūlė, žinodami, kad komisija pirmininko kandidatūrą Seimui turi pateikti iš anksto.
Įstatyme numatyta, jog pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui komisija teikia likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki pareigas einančio vadovo kadencijos pabaigos.
V. Ščiglienės įgaliojimai Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje baigsis kitų metų sausį.
Į klausimą, ar teisinga, kad būsimos kadencijos pirmininką renka senos sudėties komisija, dabartinė vadovė nurodė, jog „Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatyme nėra reglamentuota, kad pirmininko rinkimams reikia sulaukti visos Paveldo komisijos pasikeitusios sudėties“.
„Šis atvejis privertė kilstelėti antakį, bet kriminalo tikrai čia nėra“, – BNS sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.
Būtent Kultūros komiteto teikimu Paveldo komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas.
„Komisija yra atskaitinga Seimui, bet tikrai nepavaldi Seimui. Jie turi savo reglamentą, pagal kurį nusprendė surengti rinkimus. Gal dėl to, kad vasara – šiltesnis metų laikas, nes šiaip pagal visą logiką jie (rinkimai – BNS) turėtų vykti rudenį, net vėlyvą rudenį“, – teigė V. Juozapaitis.
Anot jo, objektyviau būtų, kad vadovą rinktų ta komisija, kuri ir dirbs su tuo pirmininku. Be to, dabar neaišku, aš V. Ščiglienė išvis bus paskirta Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare.
„Jeigu ji nebus perrinkta komisijos nare, negalės eiti ir pirmininkės pareigų“, – teigė komiteto vadovas.
Jis pabrėžė, kad Kultūros komitetas priekaištų dėl darbo neturi nei pirmininkei, nei pačiai komisijai.
Pristatydama programą antrai kadencijai V. Ščiglienė išskyrė veiklos tęstinumo poreikį ir keturias pagrindines naujos kadencijos gaires: kultūros paveldo apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimą, bendradarbiavimą su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis sprendžiant aktualias kultūros paveldo problemas, švietimo, kultūros, mokslo, meno ir paveldo integralumo aktualizavimą bei paveldo sklaidą ir komunikaciją, nurodoma komisijos pranešime.
Pasak V. Ščiglienės, per pirmąją kadenciją pavyko instituciją reformuoti ir grąžinti prie įstatyme numatytų komisijos funkcijų bei pareigų. Anot jos, svarbu išlaikyti ir akcentuoti ekspertinį, profesionalumu bei kompetencijomis grįstą patariamąjį įstaigos pobūdį.
Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių. Du iš jų skiria prezidentas, keturis – Seimas Kultūros komiteto teikimu, dar keturis – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.
Ši komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Komisija atskaitinga Seimui.
