„Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją“, – antradienį BNS sakė A.Valotka, komentuodamas jam skirtą pastabą.
„Kadangi pasitaiko žmonėms gyvenime suklysti, iš tų klaidų reikia pasimokyti, ir aš tikiuosi, kad iš šito nedidelio suklydimo aš irgi pasimokysiu“, – teigė jis.
Valstybinės kalbos inspektoriui pastaba skirta už tai, kad kalbėdamas apie Vilniaus kraštą ir ten įrengtas dvi neoficialias dvikalbes vietovardžių lenteles jis šį kraštą palygino su rusų okupuotu Donbasu ir teigė, jog „tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių“.
A.Valotka, antradienį susitikęs su kultūros ministru Simonu Kairiui, tvirtino nesulaukęs siūlymo trauktis iš pareigų.
„Tikrai nepajutau (ministro nepasitikėjimo – BNS). Ėjau į pokalbį nusiteikęs griežtesniam pokalbiui, bet ministras maloniai nustebino, nes nepatyriau nei kokio spaudimo, nei kokių nors dviprasmiškų užuominų, kad esu netinkamas toje vietoje dirbti. Viso to tikrai nebuvo“, – BNS sakė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas.
S.Kairys antradienį žurnalistams tvirtino, kad kalbos inspektoriaus vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, o tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.
„Mes su ministru aptarėme šitą klausimą, gal mūsų nuomonės šiek tiek dėl to išsiskyrė, bet visiškai normalu demokratijos, o ne diktatūros sąlygomis, kad valdininkas yra ne koks nors biurokratinis sraigtelis, jis visų pirma yra ir pilietis. Valdininkas bus lojalus Lietuvai visų pirma tiek, kiek jis lojalus Lietuvai kaip pilietis. Turėti savo poziciją ir kartais ją išsakyti sveiko proto ribose, žinoma, yra visiškai normalus dalykus“, – teigė A.Valotka.
Liepos viduryje kultūros ministras sudarė komisiją įvertinti A.Valotkos pasisakymams, mat šis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone esančius kelis dvikalbius viešuosius užrašus teigė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja – lenkų – kalba.
„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo inspekcijos vadovas.
Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą. Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.
Lenkijos ambasadorius šiuos inspekcijos vadovo žodžius pavadino neatsakingais lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu.
Seimo narys Česlavas Olševskis dėl tokios diskusijos metu pasirinktos ir A.Valotkos išsakytos formuluotės kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ši nurodė, kad minėti palyginimai nėra užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę ir tyrimą pradėti atsisakė.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra praginęs A.Valotką nepolitikuoti ir atlikti jam numatytas funkcijas.
Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Inspekcija šį sprendimą skundžia teismui.
