Buvę valstybei pavaldūs darbuotojai pastebi, kad naujoji valdžia norimiems kandidatams kurpia net specialius konkursų reikalavimus. O ekspertai sako: politizuotas valstybinių bendrovių vadovybės skyrimas trukdo toms įmonėms gerinti ir piginti paslaugas, praneša LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“.
Vilniaus oro uostas netrukus galės pasveikinti naują savo vadovą. Ligšiolinis – Tomas Vaišvila – darbą baigs paskutinę sausio dieną. Komentuoti, ar palikti postą pats sugalvojo pasikeitus valdžiai, ar jam nurodyta iš Susisiekimo ministerijos, T.Vaišvila nenori. Neoficialiai minimas antrasis variantas, oficialiai – kad vadovas išeina šalių susitarimu.
Premjeras tvirtina: valstybės turtą turi valdyti atrinktieji ne pagal politines pažintis, o pagal sugebėjimus.
„Nė vieno gerai dirbančio vadovo tikrai nesiruošiame keisti. Bet tie, kurie nesusitvarkys pagal kompetenciją su jiems pateiktais iššūkiais, tikrai tada ieškosime geresnių“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Verslo atstovai ir ekspertai ne kartą sakė, kad valstybinių įmonių vadovo kėdė – šilta vieta, bet trumpam.
Pats po Seimo rinkimų iš Klaipėdos uosto pasitraukęs Eugenijus Gentvilas sako, kad tokia valstybinių įmonių vadų skyrimo praktika užprogramuota įstatyme. O politinis angažuotumas, anot jo, dažnai tik trukdo darbe. Kartu buvęs uosto vadovas pastebi, kad naujai į jo vietą ieškomam kandidatui reikalavimai itin susiaurinti.
„Tinka tik tokie, kurie baigę techninius mokslus. Kodėl? O todėl, kad šitaip ministras pakeitė generalinio direktoriaus pareiginius nuostatus. Aš jau suprantu, aš netikčiau. Tačiau, pasirodo, netinka nei teisininkai, nei finansininkai, nei ekonomistai. Netinka net ir tie, kurie baigę uostų vadybą geriausiuose pasaulio universitetuose“, – pastebi Seimo narys E.Gentvilas.
Premjeras tvirtina: valstybės turtą turi valdyti atrinktieji ne pagal politines pažintis, o pagal sugebėjimus.
Tarp galimų Klaipėdos uosto vadovų minimas socialdemokratas Arvydas Vaitkus, dirbęs Susisiekimo ministerijoje su dabartiniu premjeru.
Privataus verslo atstovai, buvusios valdžios pakviesti patarti reformuojant valstybines įmones, sako, kad svarbu ne tik jų vadovai, bet ir visos valdybos – jas turėtų sudaryti bent pusė ne politiškai patogių ministerijų darbuotojų, o įmonių valdymą išmanančių specialistų.
„Atrodo keistai, kad ministrai sugeba per labai trumpą laikotarpį įvertinti įmonių vadovų kompetencijas ir nuspręsti, kad jie yra nebetinkami. Iš tiesų gali taip būti, kad ministras iškelia daug ambicingesnius tikslus kokybei, pelnui ir nusprendžia, kad iki tol buvęs vadovas yra netinkamas. Bet, sprendžiant iš to, kad dažniausiai tai būna masinis reiškinys, matome, kad tai labiau yra ne vadovo kokybės kriterijai, o kažkokie kiti“, – sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Valstybė – apie pusantro šimto įmonių savininkė. Dalis jų, pavyzdžiui, susisiekimo ir energetikos sektoriuose, laikomos valdžios geidžiamomis kontroliuoti. Ekspertų teigimu, realių permainų tikimasi iš įmonių pertvarkos, tik kol kas neaišku, ar naujoji valdžia jos nesustabdys.
