Savaitraščio „Veidas“ pirmadienį skelbiamame valstybinių kolegijų reitinge toliau rikiuojasi Kauno kolegija (47,8), Klaipėdos valstybinė kolegija (46,6), Kauno technikos kolegija (46,4), o geriausiųjų penketuką užbaigia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (45,9). Šeštą vietą reitinge užima Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (43,4), septintą – Šiaulių kolegija (37,3), aštuntą – Utenos kolegija (35,6), devintą – Alytaus kolegija (34,7), dešimtą – Žemaitijos kolegija (33,2). Marijampolės kolegija (31), Panevėžio kolegija (30,3) ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (18) į dešimtuką nepateko.
Privačių kolegijų reitinge po Tarptautinė teisės ir verslo aukštosios mokyklos išsidėsčiusios Socialinių mokslų kolegija (57,5), Vakarų Lietuvos verslo kolegija (46,7), Šiaurės Lietuvos kolegija (40,7), V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla (39,4). Šeštoje vietoje tarp privačių kolegijų yra Vilniaus kooperacijos kolegija (31,8), septintoje – Vilniaus verslo kolegija (16,8), aštuntoje – Vilniaus dizaino kolegija (16,6), devintoje – Kolpingo kolegija (16,4), o dešimtuką baigia Klaipėdos verslo aukštoji mokykla (9).
Reitinguojant vertinama vykdoma taikomoji mokslo ir meno veikla, aukščiausi veiklos įvertinimai, akademinio personalo kvalifikacija, studijų asortimentas ir lygis, studijų sąlygos, studentų nuomonė, absolventų padėtis darbo rinkoje bei finansavimo struktūra.
Pagrindinis mūsų tikslas yra padėti jaunuoliams geriau susigaudyti pakankamai sudėtingoje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ir priimti teisingą sprendimą renkantis profesiją bei aukštąją mokyklą.
„Veido“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas spaudos konferencijoje sakė, kad didelė taškų dalis šiame reitinge kolegijoms skiriama atsižvelgiant į absolventų įsidarbinimo lygį ir darbdavių požiūrį į kolegiją baigusiuosius.
„Mes skyrėme 20 taškų kalbant apie kolegijų absolventų įsidarbinamumą, įsidarbinamumą pagal profesiją, darbdavių požiūrį į atskiras kolegijas, nes manome, kad tai yra šiandien žymiai svarbiau negu tai, kaip šiandien yra finansuojamos kolegijos, tai, kiek jos uždirba pinigų, ir galų gale tai, kiek knygų padaugėjo bibliotekose kolegijų ir kiek fondai pasipildė“, – teigė G.Sarafinas.
„Pagrindinis mūsų tikslas yra padėti jaunuoliams geriau susigaudyti pakankamai sudėtingoje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ir priimti teisingą sprendimą renkantis profesiją bei aukštąją mokyklą – kur studijuoti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo savaitraščio vyriausiasis redaktorius.
Bendrovės „Prime consulting“, atlikusios darbdavių apklausą, vadovas Saulius Olencevičius savo ruožtu aiškino, kad darbdaviai buvo prašomi įvardinti vieną ar dvi kolegijas, kurios, jų nuomone, suteikia kokybiškiausias žinias, ir kurių žinių kokybe jie labiausiai abejoja. Tyrimo išvados daromos apibendrinant daugiau kaip tūkstančio darbdavių atsakymus.
Tuo metu apklausiami studentai prašyti įvardyti pasitenkinimą studijomis konkrečioje kolegijoje. Pasak „Veido“ žurnalistės Rimos Janužytės, apklausa pagal įvairias sritis parodė, kad dauguma studentų yra patenkinti pasirinktomis studijomis kolegijose.
„Tai vienas iš kriterijų, kur bent jau aukščiausiose pozicijose esančios kolegijos ganėtinai neblogai atitiko joms keliamus reikalavimus“, – spaudos konferencijoje sakė R.Janužytė.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Gintautas Bražiūnas kolegijų reitingą lygino su gražuolių rinkimais, kuriems pasibaigus dauguma žmonių vis tiek pasilieka prie savo grožio įvaizdžio. Tačiau jis pripažino, kad reitingas yra varomoji jėga keistis.
„Nori tu to ar nenori, visa tai yra tam tikra varomoji jėga į geresnę kokybę, į tam tikras pastangas, nukreiptas, kad labiau patiktum visuomenei. Nežinau, ar visada reikia patikti bet kuria kaina, tai kitas dalykas, bet kad tai veikia mūsų kokybę, tai yra neabejotina“, – dėstė G.Bražiūnas, kuris taip pat yra ir Vilniaus kolegijos vadovas.
Gegužės viduryje paskelbtame Demokratinės politikos instituto reitinge Vilniaus kolegija užėmė antrąją vietą, pirmąją užleidusi Kauno kolegijai.
