Meras Remigijus Šimašius tikina, kad jau kitąmet bus imtasi darbų ir pradėta tvarkyti Neries pakrantė. Grandiozinių planų, kuriuos kūrė pirmtakai, miestas bent kol kas atsisako – ketinama tiesiog sutvarkyti pakrantes, kad jose būtų saugu ir patogu vaikščioti.
Suma – keli milijonai
„Tai tikrai nėra didelė suma, tikimės europinių pinigų, bet ir miestui jos dalis bus pakeliama, – paklaustas, kiek toks atnaujinimas kainuos, sakė R.Šimašius. – Tai bus apie kelis milijonus eurų, nors nenoriu spekuliuoti sumomis, kadangi konkrečių dar nėra.“
Krantinės Vilniuje sumontuotos prieš keturis dešimtmečius, todėl vietomis išties atrodo nepatraukliai ir nėra saugios. O norinčiųjų leisti laiką prie upės tik daugėja.
„Šiandien simboliška diena, nes pasirašome sutartį su aplinkkelio statytojais. O krantines pradėsime remontuoti ūkiškai ir paprastai. Daug kur išplauta viskas, reikia grunto, tad bus atidengtos plokštės, supiltas gruntas, kuris atkeliaus ten iš aplinkkelio, tad labai gera sinergija, plokštes uždengsime ir nebebus tų baisių duobių. Mūsų tikslas, kad kitų metų sezono pabaigoje dešinysis krantas būtų ne tik be baisių armatūros gabalų ir įgriuvusių plokščių, bet ir būtų normali asfalto danga patiesta visoje pakrantėje, nuo Žirmūnų tilto iki Žvėryno“, – aiškino R.Šimašius.
Dviračių ir pėsčiųjų takas, planuojama, tęsis ir toliau – palei upę iki Vingio parko pėsčiųjų tilto, kada tai bus daroma, priklausys nuo turimų lėšų.
Pievos prie Baltojo tilto nelies
Kairiajame Neries krante kitų metų pabaigoje taip pat turėtų nelikti duobių, tačiau asfalto greičiausiai nutiesti nebus spėta. Turimi pinigai lems ir tai, kada darbai ims judėti žiemos uoste, prieplaukoje šalia Žirmūnų.
Krantines pradėsime remontuoti ūkiškai ir paprastai. Daug kur išplauta viskas, reikia grunto, tad bus atidengtos plokštės, supiltas gruntas, kuris atkeliaus ten iš aplinkkelio, tad labai gera sinergija, – aiškino R.Šimačius.
Pieva prie Baltojo tilto, itin mėgstama miestiečių, tikrai išliks, užtikrino meras. Esą galvojama konsultuotis su visuomene ir galbūt toje vietoje pasodinti kelis medžius pavėsiui ar įrengti laiptus link Neries.
„Šioks toks paradoksas, bet gal ir dėsninga, kad erdvė, į kurią mažiausiai investuota, tapo didžiausiu traukos centru miestiečiams, toks jis ir liks. Nereikėtų tos pievos sugadinti, mūsų tikslas ir yra, kad ji išliktų“, – kalbėjo meras.
Bent kol kas jokios permainos negresia ir „Krantinės arkai“, dažniausiai vadinamai tiesiog Vamzdžiu. Anot mero, griauti jos neketinama, pirmiausia bus įvertintas vaizdas, kaip ši skulptūra atrodo sutvarkytoje krantinėje.
„Aš tikrai nemanau, kad Vamzdis yra kokia nors problema prie Neries. Daliai patinka, daliai nepatinka, bet mes tik esame sutarę, kad sutvarkius dešinįjį krantą pažiūrėsim, kaip atrodo tas Vamzdis sutvarkytoje teritorijoje. Nes jis ir buvo skirtas tvarkingai vietai“, – kalbėjo R.Šimašius.
Vizijos buvo spalvingesnės
Aš tikrai nemanau, kad Vamzdis yra kokia nors problema prie Neries. Daliai patinka, daliai nepatinka, – kalbėjo R.Šimašius.
Sausio pabaigoje, iki savivaldos rinkimų likus kiek daugiau nei mėnesiui, tuomečiai Vilniaus vadovai su Artūru Zuoku priešaky pristatė vizija, kaip galėtų keistis Neris ir jos pakrantės.
Tiksliau – du projektus, persipinančius tarpusavyje: vienas skirtas sporto ir aktyvaus poilsio trasai (24 km ilgio, kuri tęstųsi nuo Antakalnio (P.Vileišio gatvės) iki Vingio parko), o antrasis – betoninių krantinių sutvarkymui centrinėje miesto dalyje.
Krantinėse pagal tuomet pristatytą projektą būtų įrengtos apatinė ir vidurinė terasos, kurios leistų priartėti prie upės, čia atsirastų ne tik pasivaikščiojimų, dviračių takų zonos, bet ir kavinės, net amfiteatras su plaukiojančia pontonine scena.
