R.Razgus: dėl vieno atvejo nereikia spręsti apie visus batutus
Didžiausio Baltijos šalyse „Water Inn Kaunas“ ir dar kitų šešių vandens batutų parkų vadovas Robertas Razgus patikino, kad po nelaimės Kaune, kai mergina susilaužė kaklo slankstelį, buvo imtasi rimtesnių saugumo priemonių. Vis dėlto tai padaryta tik nelaimės vietoje – likusiuose šešiuose batutuose tvarka liko įprasta.
„Kaune padidinome gelbėtojų skaičių iki keturių, išmontavome tą figūrą, ant kurios mergina susižeidė, bei papildėme saugumo instruktažą.
Viena nelaimė dar nereiškia, kad ir kituose parkuose nutiks tas pats. Ir dviračiu važiuojant galima tikėtis, kad nukrisi, bet dėl vieno atvejo nereikia sakyti, kad visi batutai Lietuvoje yra nesaugūs“, – aiškina R.Razgus.
„Jump park Palanga“ vandenlenčių ir batutų ant vandens parko Palangoje vadovė Julija Garolienė teigia, kad rimtų nelaimingų atsitikimų ar traumų šiame parke nėra buvę, tačiau smulkių susižeidimų patiria ne vienas.
„Ant batutų šlapia ir slidu, todėl rizika išlieka. Vis dėlto batutų gamintojų rekomendacijose nurodyta, kad vieno seanso metu ant batuto gali lipti 130 žmonių, o mes leidžiame vidutiniškai tik po 30. Kelis kartus esame leidę ir po 80, bet tada grupėje vyravo suaugusieji, nebuvo mažamečių vaikų“, – portalui LRT.lt tikina J.Garolienė.
Anot jos, kiekvieno seanso metu budi du Palangos miesto gelbėtojų stoties gelbėtojai, galintys suteikti medicininę pagalbą. „Dviejuose bokšteliuose gelbėtojai stebi visą batutų teritoriją. Jei būtų toks atvejis, kaip Kauno batutų parke, kai mergina susilaužė kaklo slankstelį, mūsų gelbėtojai tikrai žinotų, kaip suteikti tinkamą pagalbą“, – neabejoja parko vadovė.
Pasak J.Garolienės, nors batutų parkų Lietuvoje iš viso aštuoni, kiekvienas iš jų kitoks, todėl ir saugumo priemonės turėtų būti taikomos kiekvienam individualiai: „Skirtingi vandens batutų parkai turi skirtingas vandens figūras. Mes išsirinkome patogias ir saugias.“
Nors parko lankytojai prieš šokdami į vandenį privalo išklausyti ir laikytis instruktažo, ne kiekvienas, atsidūręs pramogų pilname vandenyje, prisimena taisykles.
„Mūsų darbuotojai perskaito instruktažą, pataria, kurios rungtys sunkesnės, kurios lengvesnės. Vis dėlto negali sužiūrėti, kad niekas nedarytų salto, o jei žmonės juos daro, perspėjame. Jei į pastabas nereaguojama vieną sykį, antrą kartą prašome palikti vandens pramogų zoną“, – tvirtina J.Garolienė.
Gydytojai perspėja: minkštas batutas neapsaugo nuo traumos
Kauno klinikų neurochirurgijos klinikos Stuburo neurochirurgijos skyriaus vedėjas G.Vaitkevičius patikino, kad antradienį Lampėdžių ežere esančiame batutų parke kaklo traumą patyrusi mergina neliks paralyžiuota, tačiau ne visi atvejai gali baigtis taip sėkmingai.
„Pramogaudami vasarą žmonės labai dažnai patiria smūgius į galvą, lūžta stuburas, galūnių kaulai. Tokios traumos skausmingos, o pasekmės labai rimtos. Jei lūžta tik kaulas, žmogus pagis ir gyvens visavertį gyvenimą. Jei sužalojamos galvos ar nugaros smegenys, žmogus gali likti neįgalus visą likusį gyvenimą“, – sako gydytojas.
Pasak neurochirurgo, per pastarąją savaitę buvo užregistruoti du pacientai, patyrę traumas ant batutų, – abu asmenys susižeidė tame pačiame batutų parke „Wakeinn Kaunas“. Kaip rašė 15min, medikai patikino, kad rimtai susižeidė tik mergina, kuriai lūžo kaklo slankstelis. Kitam parko lankytojui buvo įtarta nugaros trauma, tačiau medikai ligoninėje nustatė, kad berniukas buvo tik išsigandęs ir nepatyrė jokių sužalojimų.
Kaip teigia G.Vaitkevičius, šokinėti ant batuto nėra pavojinga, tačiau krintant iš aukštai galima patirti rimtų traumų.
„Batutus priskirčiau prie ekstremalaus sporto šakų. Nors jie minkšti, krintant gali lūžti stuburas, o jei krintant atlošiama galva – galima patirti kaklo traumą. Aišku, paprastai šokinėti aukštyn žemyn nėra pavojinga. Bet jei prasideda pasimaivymai prieš draugus ir aplinkinius, jau blogai. Vaikams dažniausiai lūžta rankų kaulai, o didesni daugiau sveria ir griūdami gali susilaužyti stuburą“, – perspėja gydytojas.
Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologinio skyriaus vadovas Džeraldas Sivickis tvirtina, kad batutai apskritai nėra saugūs ir skatina tėvus akyliau stebėti pramogaujančius vaikus.
„Batutas yra nesaugus dalykas, nesvarbu, ar ant vandens, ar ne. Vaikus būtina prižiūrėti, o dažnai būna, kad tėvai paleidžia juos, o vaikai daro ką tik nori. Suaugusieji, jei nekvailioja, nesusigalvoja triukų, dažniausiai nieko neprisidaro. Bet labai svarbu, kad ant batuto vienu metu nebūtų daug žmonių. Juk jie gali kristi vienas ant kito – tada būna lūžių, galvos traumų“, – pabrėžia traumatologas D.Sivickis.
