„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 07 23

Vardija vėjo energijos ir ją gaminančių turbinų trūkumus: ar tai tikrai nepatikima?

Vienoje „Facebook“ grupėje publikuojamas jau ne pirmas vaizdo įrašas, kuriame pristatomi vėjo turbinų trūkumai. Jame skelbiami tam tikri faktai, kodėl žalioji energetika yra nepatikima. Nors tiesa, kad šiuo metu negalime visiškai pasikliauti šiuo energijos išgavimo būdu, tai nereiškia, kad vėjo turbinos yra nepatikimas energijos šaltinis.
Vėjo turbinos
Vėjo turbinos / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Akcentuoja trūkumus

Socialinio tinklo grupėje „Kuriančioji visuomenė“ neseniai publikuotas vaizdo įrašas, kuriame keliamas klausimas, ar iš vėjo generatorių tikrai yra naudos ir ar jie iš tiesų gali mus aprūpinti reikiama energija.

Įraše daugiausia dėmesio skiriama vėjo turbinoms ir koncentruojamasi į jų trūkumus. Paminima, kad žalioji energija nėra efektyvi dėl tam tikrų jos apribojimų, kad jai reikia didžiulių žemės plotų, kad jos nepakaktų apsirūpinti reikiamos energijos kiekiu.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Vaizdo įraše keliamos abejonės dėl vėjo energetikos naudos ir patikimumo
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Vaizdo įraše keliamos abejonės dėl vėjo energetikos naudos ir patikimumo

Nors keliami klausimai yra diskutuotini, kai kurie tyrimai atskleidžia, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai yra kur kas patikimesni ir jų trūkumai nėra nepašalinami.

Be to, atsižvelgiant į kitus privalumus, kuriuos suteiktų žalioji energija, ekspertai tvirtina, kad tai yra geriausias variantas ateičiai.

Vėjo turbinų veiksnumas

Vienas dažniausių priekaištų vėjo energijai – kad ji nėra pastovi, todėl negali būti patikima, tai minima ir šiame vaizdo įraše. Tačiau viskas priklauso nuo to, kaip toli į ateitį žiūrėsime.

Vertinant trumpalaikę perspektyvą, vėjo turbinų pagamintos energijos kiekio konkrečią dieną negalima numatyti toli į priekį. Tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį aišku, kad, kol sukasi Žemė, bus gaminama vėjo energija, o per metus ji yra labiau nuspėjama, nei daug kam atrodo.

Kai kuriais atvejais iš vėjo išgaunama energija yra labiau nuspėjama nei branduolinė energija.

Bet šiuo metu vėjo jėgainės negali užtikrinti visiško patikimumo, kad elektros pasiūla sutaptų su jos paklausa.

Nors visoms elektrinėms reikalingi atsarginiai energijos šaltiniai, jei jos nustotų veikti, tikimybė, kad vienu metu sustos dvi netoli viena kitos esančios elektrinės, iš esmės lygi nuliui. O jei nustotų veikti viena iš kelių toje pačioje vietoje esančių vėjo jėgainių, galimai nustotų ir kita, taigi gyventojai greičiausiai liktų be elektros.

Dėl to vėjo jėgainės negali visiškai pakeisti iškastinio kuro ar atominių elektrinių. Jei bus statomos vėjo jėgainės, įprastinės elektrinės bus priverstos padidinti savo galią, kai vėjo elektrinės beveik negamins elektros energijos.

Tačiau tai nereiškia, kad neturėtume stengtis pereiti prie žaliosios energijos. Jos nauda planetos klimatui yra akivaizdi, be to, vėjo jėgainės yra vienas ekonomiškiausių būdų anglies dioksido išmetimui į aplinką mažinti.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Vėjo jėgainės jūroje
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Vėjo jėgainės jūroje

Be to, vėjas jūroje yra labai patikimas energijos šaltinis. Vėjo turbinos čia gali gaminti žaliąją energiją net tada, kada vėjo greitis nuo kranto atrodo nedidelis.

Jūroje dešimtis metrų virš jos lygio iškeltų vėjo turbinų mentes suka daug greitesnis ir beveik pastovus vėjas, todėl jos gali gaminti elektros energiją net ir tada, kai sausumoje atrodo ramu.

Tai yra vienas pagrindinių privalumų, kai vėjo jėgainės jūroje statomos toli nuo kranto, be to, tuomet jos yra minimaliai matomos žmonėms ir neužima jų naudojamo žemės ploto.

Vaizdo įraše teigiama, kad per silpną vėją turbinos apskritai nedirba, o pučiant stipriam vėjui atsijungia ir kartais net subyra.

Jūroje dešimtis metrų virš jos lygio iškeltų vėjo turbinų mentes suka daug greitesnis ir beveik pastovus vėjas, todėl jos gali gaminti elektros energiją net tada, kai sausumoje atrodo ramu.

Iš tiesų vėjo turbinos suksis ir tuomet, kai nėra vėjo, tačiau tokiu atveju sukimasis negamins energijos.

Jūroje vėjo greitis, kartu ir vėjo turbinų gaminamos energijos kiekis skiriasi. Todėl energijos tinklams energiją tiekia įvairių šaltinių derinys, t.y. visada yra kas nors, kas gamina energiją.

Be to, tinkamai prižiūrint vėjo turbinas galima eksploatuoti ilgiau nei 30 metų.

Kiek ploto iš tiesų reikia?

Vaizdo įraše taip pat teigiama, kad vėjo elektrinėms reikia gerokai daugiau ploto nei anglimi kūrenamoms elektrinėms ir dar daugiau vietos nei dujų šiluminėms elektrinėms, be to, tam esą reikia ir šimtų tūkstančių kilometrų aukštos įtampos perdavimo linijų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vėjo jėgainės
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vėjo jėgainės

Atsinaujinančios energijos kritikai tokį susirūpinimą reiškia gana dažnai. JAV Nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijos (NREL) atliktas tyrimas rodo, kad atsinaujinančios energijos prietaisams reikėtų mažiau nei 1 proc. žemės Aliaskoje – panašaus į dabartinį iškastinio kuro pramonės užimamą plotą arba net mažesnio už jį.

Taip pat skaitykite: Vėjo jėgainės stiprina klimato kaitą? Ne, jos temperatūrą kilsteli tik laikinai

Vienas svarbiausias dalykų, ką nustatė NREL, – kad iki 2035 m., norint pasiekti švarios energijos tikslus naudojant vėjo, saulės energiją ir tolimojo perdavimo linijas, reikės 19,7 tūkst. kv. mylių (maždaug 51 tūkst. kv. km).

Palyginimui: geležinkeliai JAV užima maždaug 48 tūkst. kv. km, nuomojamas naftos ir dujų gavybos plotas – 105 tūkst. kv. km, etanolio gamybai reikia 154 tūkst. kv. km, istoriškai pažeistas anglies kasybos žemės plotas sudaro 34 tūkst. kv. km.

Be to, pagal pagrindinį NREL nagrinėtą scenarijų, JAV numatoma pastatyti maždaug 250 tūkst. vėjo turbinų, o tai yra gerokai mažiau nei 1,5 mln. naftos ir dujų gręžinių.

Poreikio gali visiškai nepatenkinti

2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, didžiąją dalį elektros energijos poreikio išsivysčiusiose pramoninėse šalyse galima patenkinti naudojant vėjo ir saulės energiją, tačiau norint jį visiškai patenkinti gali prireikti nenumatytų priemonių.

Nustatyta, kad patikimiausios atsinaujinančių išteklių sistemos daugiausia paremtos vėjo energija ir gali patenkinti elektros energijos poreikį tiriamose šalyse 72-91 proc. atvejų. Įtraukus 12 valandų kaupiamą energiją, šis rodiklis padidėjo iki 83-94 proc.

Tačiau, nepaisant palankių skaičių, tyrėjai perspėjo, kad net ir sistemoje, kuri patenkina 90 proc. šalies poreikių, kasmet gali atsirasti šimtai valandų, kuomet paklausa nebus patenkinama.

„Daugelyje vietų vėjas ir saulė galėtų patenkinti daugiau nei 80 proc. paklausos be beprotiškai didelių kaupimo ar perteklinių gamybos pajėgumų, o tai yra esminis dalykas.

Tačiau, priklausomai nuo šalies, ateityje, kai anglies dioksido į aplinką neišskirsime, per metus gali būti daug kelių dienų laikotarpių, kai tam tikrą paklausą reikės patenkinti energijos kaupimo ir kitais neiškastiniais energijos šaltiniais“, – teigė vienas iš tyrimo autorių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiluminė elektrinė ir vėjo jėgainės Vokietijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiluminė elektrinė ir vėjo jėgainės Vokietijoje

Tyrimo metu buvo analizuojami 39 metus rinkti duomenys iš 42 šalių, siekiant nustatyti ar saulės ir vėjo energijos šaltiniai galėtų patenkinti mūsų energijos poreikius.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Nors tiesa, kad šiuo metu negalime visiškai pasikliauti žaliąja energetika, tai nereiškia, kad vėjo turbinos yra nepatikimas energijos šaltinis. Be to, joms nereikia tiek daug ploto, kaip teigiama įraše.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“