Pastangas šia kryptimi žada dėti ir kelios kitos savivaldybės, kurios siekia kurorto statuso Tytuvėnams, Kulautuvai, Daugams.
„Per metus neįmanoma gauti šio statuso, tai ilgas – trejų, ketverių, gal net penkerių metų darbas“, – BNS sakė Varėnos rajono meras Elvinas Jankevičius.
„Prieš teikdami pasiūlymą Valstybiniam turizmo departamentui ir kreipdamiesi į Vyriausybę, norime gerai atlikti “namų darbus„ – įvykdyti kuo daugiau bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, keliamų vietovėms, norinčioms gauti kurortinės teritorijos statusą . Ta kryptimi šiuo metu ir dirbame“, – teigė meras.
Pasak jo, savivaldybė išnagrinėjo reikalavimus ir įvertino savo silpnąsias bei stipriąsias puses.
Mero teigimu, Varėnos rajonas turi daug stiprybių: švarus ir tyras oras, gera natūralių paviršinių vandens telkinių ekologinė būklė, nėra didelių pramonės įmonių, todėl nėra taršos šaltinių, daug rekreacinių išteklių, sveikatai palankus mikroklimatas, kraštas išsiskiria vaizdingu kraštovaizdžiu ir gera rekreacine aplinka.
„Ėmėmės ir konkrečių darbų. Pirmiausia dėl planavimo dokumentų: jau yra parengtas Varėnos miesto ribų planas, šiuo metu rengiamas turizmo ir rekreacijos specialusis planas“, – teigė meras.
Pasak jo, savivaldybė intensyviai dirba siekdama atitikti specialios infrastruktūros bei paslaugų teikimo reikalavimus: mieste statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, įrengiamas sporto aikštynas, rajone yra įrengta daug poilsiaviečių ir stovyklaviečių, yra nemažai gamtinių pažintinių takų.
„Dideles pastangas dedame ir dėl to, kad pagaliau būtų pradėti realūs kempingo įrengimo darbai. Turime ir daugiau labai įdomių idėjų bei konkrečių pasiūlymų, tarkime, dėl gydomosios žirgininkystės komplekso, skraidyklių ir parasparnių sporto bazės, golfo aikštyno įrengimo“, – vardijo meras.
Be to, netrukus privačių investuotojų lėšomis šalia Varėnos bus atidarytas vienintelis tokio pobūdžio nuotykių parkas Lietuvoje, orientuotas į skrydžius virš vandens.
Neprarandama vilčių kurortų statuso siekti dar keliems Lietuvos miesteliams – Tytuvėnams, Kulautuvai, Daugams. Tačiau rajonų, kuriuose yra šie miesteliai, vadovai pripažįsta, jog tai bus gana sudėtinga.
Abejonių, ar pavyks paversti kurortu paversti rajono miestelį Tytuvėnus, išsakė Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis.
„Buvo tokie pamąstymai, bet ten yra labai daug sąlygų. Abejoju – kai pasiaiškinome, mums reikia labai daug dar padirbėti tuo klausimu. Dabar informacija buvo renkama, bet iš tiesų sudėtingi tie dalykai“, – BNS sakė V.Andrulis.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas kol kas problematišku vadina ir kurorto statuso Daugams siekimą.
„Mūsų lūkesčiai tokie yra, tik Vyriausybės nutarimas šiek tiek apsunkino to statuso siekimą, bet mes rankų dar nesame nuleidę – vis investuojame, tikimės. Bet kol kas toks pristabdytas reikalas. Reikia turėti kažkokių gydomųjų išteklių, kuriuos dar sunkiai įsivaizduojame, kaip galima pasiekti“, – sakė A.Vrubliauskas.
Kauno rajono vicemeras Petras Mikelionis mato daugiau galimybių siekti kurorto statuso Kulautuvai.
„Yra daugė sąlygų, kol kas mes pagal tuos reikalavimus, kuriuos Ūkio ministerija pateikė, ne viską padarėme. Kai padarysime – vėl pristatysime. Žinoma, mes nepraradome vilties. Man atrodo, kad mes kitais metais galėsime vėl laisvai pretenduoti“, – teigė P.Mikelionis.
Tuo metu Lazdijų rajono savivaldybė atsisakė ankstesnių planų siekti, kad kurortine teritorija būtų paskelbtas Veisiejų miestelis.
„Nebepretenduoja Veisiejai į kurortinę teritoriją, bet buvome labai arti to. Kol buvo tvarkomi visi dokumentai, pasikeitė Vyriausybės nutarimas dėl to statuso suteikimo. Atsirado toks kriterijus, kad toje teritorijoje turi būti visus metus veikiantys poilsio namai. Veisiejai tokių poilsio namų neturi – tai ir tapo kliūtimi, kodėl negalėjome įgyvendinti šio plano“, – BNS sakė savivaldybės atstovė Ramunė Šeštokienė.
Kurortinės teritorijos statusą jau turi keturios vietovės: Anykščiai, Trakai, Zarasai bei Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės kaimų teritorija. Taip pat yra keturi kurortai – Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga.
Kurortinėje teritorijoje turi būti sveikatai palankus mikroklimatas, bent vienas iš gamtinių išteklių: mineraliniai vandenys, gydomasis purvas, rekreaciniai želdiniai ar vandens telkiniai, ji gali turėti gydomųjų savybių.
Be to, ši teritorija privalo turėti vaizdingą kraštovaizdį, sutvarkytą rekreacinę aplinką. Gyvenamojoje vietovėje, pretenduojančioje įgyti kurortinės teritorijos statusą, turi būti sukurta ir speciali turizmo, poilsio, gamtinių išteklių naudojimo infrastruktūra.
Kurortinės teritorijos statusą suteikia Vyriausybė Ūkio ministerijos teikimu.
