Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad perkant įrangą pažeisti įstatymo reikalavimai, taip pat esą kameros ne visada pastebi gaisrus. Su tokiomis išvadomis nesutinka urėdijos, kurios aplinkos ministro nurodymu pasamdė ekspertus patikrinti, kaip veikia ši sistema, praneša LRT televizijos „Panorama“.
Vakarop laužai kuriami netoli Zervynų, Varėnos rajone, kur dažnai žmonių lankomi pušynai yra bene degiausi Lietuvoje. Šį kartą gaisras tik imituojamas, o jei kiltų tikras, kiekviena uždelsta minutė, gali atnešti didelių nuostolių.
„Turime virš 90 procentų pirmos klasės degamumo miškų. Ir jei tik kiek sausiau, reikia budėti“, – sako Varėnos urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Romas Utovka.
Ši vieta pasirinkta, tikrinant, kaip gaisrą pastebėtų trys maždaug už 11–15 kilometrų bokštuose esančios kameros – gaisro detektoriai. Iš jų nuotraukos perduodamos į Varėnos urėdijos centrinį pultą, perspėja ir garso signalas.
Laužai kuriami dieną ir naktį. Stebi ekspertai, bendrovės, įdiegusios šią sistemą, generalinės urėdijos atstovai. Tai daroma aplinkos ministro nurodymu, nes balandį viešųjų pirkimų tarnybai atlikus bandymus Ignalinos ir Zarasų rajonuose, nakties metu gaisrų židinių nepavyko užfiksuoti.
Prieš trejus metus pirkta sistema įdiegta 24 urėdijose, komisijos patikrino daugiau nei pusę. Esą sistema veikai tinkamai, bet nustatyta ir nesklandumų, ypač sutemus.
Miškininkai teigia, kad nesklandumų randasi, nes persijungimas į naktinį režimą ne visada sutampa su Saulės laida. Esą šį trukūmą pripažįsta ir sistemos kūrėjai Vokietijoje.
„Mes neigiame tas išvadas ir sakome, kad sistema aptinka gaisrus ir naktį. O jei kam neaišku – mes siūlome tikrinti ir įsitikinti“, – antrina įmonės „Telekonta“ generalinis direktorius Svajūnas Bernotas.
Aplinkos ministras dėl nepalankių Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei Finansinių nusikaltimų tarnybą. Jos pradėjo ikiteisminius tyrimus.
