Ši tris dienas vykusi įspūdinga folkloro fiesta tarsi gaivus lietus nuo alinančių karščių trumpam atgaivino ir margaspalviais folkloro raštais išmargino šilų kaimelius. Ji kasmet sukviečia vis daugiau folkloro puoselėtojų ir mylėtojų iš visos Lietuvos. Išties smagu kasmet matyti šitą folkloro ansamblių ir dalyvių margumyną. Folkloras – mūsų paveldas, kuriuo mes didžiuojamės ir būtent juo bei savo kalba, tarmėmis, dainomis, šokiais, amatais, tradicijomis – esame išskirtiniai.
Penktadienį smagi dzūkiška vakaruška su liaudies dainomis ir šokiais vyko Darželių kaime, šeštadienį festivalio dalyviai smagiai koncertavo Margionių klojimo teatre ir Zervynų kaime. Vakarop visų festivalio dalyvių koncertas žiūrovus tradiciškai sukvietė į Marcinkonis, į pušų paunksmę prie Kastinio ežero, kur už scenos žiūrovų akis džiugino tobulas ežero vaizdas ir gaivino vasarinė ežero vėsa. Į festivalį gausiai susirinko ne tik Lietuvos folkloro ansambliai, bet ir liaudies dainų pasiilgusieji žiūrovai. Baigiamasis koncertas sekmadienį skambėjo Žiūrų kaime.
Festivalį, kaip ir kasmet, organizavo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Marcinkonyse koncertą tradiciškai gražia dzūkiška daina pradėjo festivalio šeimininkai – „Aukso paukštės“ laureatai, Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai, vadovaujami Rimutės Avižinienės.
Po marcinkoniškių į sceną lipo ir vieni už kitus smagiau dainavo, grojo ir šoko folkloro ansamblis „Žemyna“ iš Biržų rajono, vadovaujamas Aušros Butkauskienės, folkloro ansamblis „Radasta“ iš Vilniaus, vadovaujamas Audronės Vakarinienės, Bartašių šeimynos kapela iš Pasvalio rajono, folkloro ansamblis „Taduja“ iš Kelmės rajono, vadovaujamas Osvaldo Gerbenio, Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos folkloro kolektyvas „Spalgena“, vadovaujamas Dalios Mockevičienės.
Ypatingai daug plojimų sulaukė itin smagiai ir nuotaikingai muzikavusi instrumentinio folkloro grupė „Ratilai“ iš Vilniaus, vadovaujama Dariaus Mockevičiaus.
Festivalio pabaigoje žiūrovus senovinėmis dzūkų dainomis sužavėjo dar vienas „Aukso paukštės“ laureatas, seniausias Varėnos krašte Žiūrų folkloro ansamblis. Unikalus, beveik penkiasdešimt metų gyvuojantis ir visoje Lietuvoje žinomas ansamblis tarsi atgimė naujai – jame dabar dainuoja net keturios kartos, o jo dalyviai per koncertus vos telpa scenose.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius, sveikindamas šventės dalyvius, sakė, kad festivalis skirtas parko gyventojams, lankytojams ir svečiams bei visiems kitiems, kurie neabejingi senoviniams papročiams ir tradicijoms. „Kadangi visi esam Lietuvos kūrėjai, tai organizuodami šį festivalį, siekiame išsaugoti puoselėjamas mūsų krašto vertybes. Šilų kaimeliuose įvyko smagūs koncertai, o jų pasiklausyti atėję kaimų gyventojai svečius priėmė labai svetingai, kaip ir būdinga dzūkams. Dėkojame, kad esate neabejingi folklorui. Linkiu ir dalyviams, ir žiūrovams gražios šventės“.
Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius pasveikino festivalio dalyvius ir svečius su gražia folkloro švente, kuri kasmet vyksta pačioje šilų „širdyje“ – Marcinkonyse, gamtos apsuptyje ant ežero kranto. „Ši šventė kaip gražus siūlas spindi bendroje šimtmečio renginių pynėje. Smagaus, įsimintino vakaro ir dalyviams, ir žiūrovams. Man didelė garbė padėkoti šio puikaus festivalio organizatoriams ir kaip padėką įteikti bent skanų šimtalapį“, – linkėjo mero pavaduotojas.
Šmaikščiais dzūkiškais pajuokavimais šventės dalyvius linksmino nuostabieji renginio vedėjai – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai Lina Černiauskienė ir Jonas Bajoriūnas. Jie dėkojo visiems festivalio dalyviams, parko kolektyvui bei Darželių, Margionių, Zervynų, Marcinkonių ir Žiūrų kaimų bendruomenėms už pagalbą ir svetingumą rengiant festivalio koncertus.
Direktorius Eimutis Gudelevičius kiekvienam kolektyvui įteikė po dėkavonę ir festivalio suvenyrą.
Šventėje šurmuliavo dzūkiškas turgelis, kuriame buvo galima nusipirkti naminės duonos, sūrio ir pyragų, medaus, įvairiausių rankdarbių, spalvingų keramikos, medžio dirbinių.
Vėliau šventė persikėlė į etnografijos muziejų, kur laukė skanūs dzūkiški kulinarinio paveldo valgiai, o dalyviai iki vėlumos nenuilsdami dainavo ir šoko.
Paskutinę festivalio dieną Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado parapijos bažnyčioje vyko Šv. Mišios, kurias už festivalio dalyvius ir Lietuvą aukojo parapijos klebonas Povilas Paukštė.
Ypatingas festivalio akordas nuskambėjo Žiūrų kaime, Margų pievoje ant Ūlos kranto. Visus gausiai susirinkusius čia svetingai sutiko Žiūrų folkloro ansamblio dainininkai bei kaimo bendruomenė. Unikalios gamtos apsuptyje toli Ūlos pakrantėmis ir Žiūrų šilais aidėjo viena už kitą skambesnės ansamblių dainos, o bendrystės jausmas smagiai vakaronei ir pabendravimui prie dzūkiško stalo subūrė gausų būrį festivalio dalyvių ir svečių.
Kaip sakė vienas pagrindinių festivalio organizatorių, Marcinkonių etnografijos muziejaus vedėjas Jonas Bajoriūnas, festivalis jau turi savo tradicijas. „Parko darbuotojai, rengdami tokias šventes, pagarbiai pristato ir atkreipia dėmesį bei ragina ir toliau puoselėti išsaugotas ir tebepuoselėjamas unikalias dzūkiško paveldo vertybes, senąsias tradicijas ir papročius. Svetingai ir išmoningai festivalio svečius sutinka ir kaimų bendruomenės. Šiuose festivaliuose noriai dalyvauja garsiausi folkloro kolektyvai iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių. Džiaugiamės visais kolektyvais ir kasmet stengiamės surengti vis įdomesnį festivalį“.
