Jau įpusėjo liepa, o taip ilgai laukiamas grybų sezonas dar niekaip neprasideda. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje nuo š. m. birželio 13 d. dėl sausros paskelbta ekstremali situacija. Praėjo lygiai mėnuo, tačiau situacija pakito mažai – miškininkai sako, jog miško paklodė dar labai sausa. Tą patį tvirtina ir nusiminę grybautojai, einantys į miškus patikrinti, ar nepasirodė pirmosios voveraitės.
„Samanos sausos, net traška. Šiemet sausra išdžiovino mūsų pajamas, sunkūs bus metai“, – apgailestauja jie. Iš tiesų, pajamos sumažės ir grybautojams, ir grybus superkančioms įmonėms bei jose dirbantiems žmonėms. Nedarbo lygis Varėnoje šiuo metu siekia 9,3 proc. Grybavimo sezono metu jis paprastai sumažėja, o kaip bus šiais metais, sunku prognozuoti.
Vienos iš Varėnoje miško gėrybes superkančios įmonės UAB „Vipreka“ vadovas Virginijus Varanavičius mano, jog liepą grybų Varėnos rajone greičiausiai dar nebus. Jis sako, jog paprastai grybų sezonas ir intensyvus darbas jo bendrovėje prasideda birželio antroje pusėje. „Kasmet šiuo metu būna pilnas cechas dirbančiųjų. O dabar matote, salės tuščios – nėra grybų, nėra ir darbo“.
Maždaug dvidešimt metų miško gėrybių versle dirbantis V.Varanavičius sako, jog šiemet situacija kol kas tikrai prasta – ir grybus superkančioms įmonėms, ir Varėnos rajono žmonėms.
„Iki šiol dar nesame supirkę nė kilogramo voveraičių. Manau, kad tą patį pasakytų ir kiti grybininkai. Grybų nėra ne tik mūsų rajone. Juos importuojame iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, tačiau kiekiai nedideli, tad perteklinių grybų, kad į Lietuvą daugiau atsivežtume, nėra. Tokie kiekiai grybų verslo įmonėms didelės įtakos neturi. Na, o mūsų rajone, kad ir labai palytų, grybų reikėtų laukti mažiausiai dvi savaites“, – prognozuoja V.Varanavičius.
Verslininkas apgailestauja, kad žmonės šiemet negalės užsidirbti. „Dirbti mano įmonėje šį sezoną užsirašė šimtas dvylika žmonių, iš jų – ir mokiniai. Kasmet įdarbiname vidutiniškai dešimt, penkiolika jaunuolių. Buvom pažadėję, kad ir šiemet juos priimsim rūšiuoti grybų. Aš asmeniškai mėgstu jaunus žmones, kurie nori dirbti ir užsidirbti. Šiuo metu mielai rinkčiausi jaunimą. Jie geranoriškai nusiteikę, netingi dirbti. Per sezoną įdarbiname vidutiniškai penkiasdešimt – šešiasdešimt moterų, dešimt – penkiolika vyrų. O perrinkimo sezonas tęsiasi iki spalio mėnesio“.
Nuolat „Viprekoje“ dirba šimtas trisdešimt penki žmonės. Jie dirba su sūdytais, šaldytais grybais. Iki sausio, vasario mėnesio rūšiuoja, pjausto. Ir tuos grybus, kurie sušaldyti, reikia specialiai paruošti.
„Viprekai“ miško gėrybes tiekia maždaug dvidešimt supirkėjų ne tik iš Varėnos rajono, bet ir iš Šalčininkų, Trakų, Alytaus rajonų, Aukštaitijos. Supirkėjų punktų kiekis kasmet mažėja, nes mažėja ir grybautojų. „Viprekos“ grybai iškeliauja į Vokietijos, Prancūzijos, Italijos rinkas, juos noriai perka šveicarai, austrai, taip pat ir lenkai. Na, o kol nėra grybų, žmonės renka mėlynes. „Vipreka“ jų superka per dieną 5–6 tonas. Lyginant su kitais metais, tai vidutiniškas derlius. Už 1 kilogramą mėlynių mokama maždaug 2,30 euro.
„Iš daugiametės patirties galiu pasakyti, kad po ilgalaikės sausros grybiena susiformuos vasaros antroje pusėje, tad rudenį grybų gali ir pasirodyti, gal dar atsigriebsime“, – šypsosi ir optimistiškai kalba verslininkas.
Apie tai, jog grybų dar iki šiol nesupirko, tad nėra ko ir eksportuoti, kalbėjo ir UAB „Tandemus“ komercijos direktorius Vidmantas Budrikis.
Viename rajono kaimų šeštadienio rytą pakalbintas grybų supirkėjas sakė, jog šiemet priduoti jam taip pat niekas dar neatnešė nė šimto gramų voveraičių.
„Vienas prisiekęs grybautojas šiandien jau atnešė kibirą mėlynių ir sakė miške radęs tik keturias voveraites. Tad perkame tik mėlynes, per dieną superkam po du šimtus kilogramų“, – kalbėjo supirkėjas.
Varėnos rajono pakelėse miško gėrybėmis prekiaujantys žmonės taip pat kraipo galvas: „Voveraičių ir kitokių grybų nėra“.
Pakalbinta varėniškė Laima Tamulevičienė, kuri neturi pastovaus darbo ir jau daug metų pragyvenimui bei vaikų studijoms užsidirba iš miško gėrybių – grybų ir uogų, liūdnu balsu sako: „Aš labai mėgstu grybauti, netingiu kasdien eit į mišką. Bet šiemet labai liūdna ne tik man, bet visiems grybautojams – darbo nėra, grybų nėra, tikrai baisu bus laukti žiemos“.
Moteris tvirtina, kad kai būna grybų, užsidirba kukliai pragyventi visiems metams. „Pernai grybaudama, rinkdama mėlynes ir spanguoles užsidirbau daugiau kaip tris tūkstančius eurų, o šiemet tikriausiai nė perpus tiek nebus“, – svarsto moteris.
Nedideliame Varėnos rajono kaime gyvenantis Tomas Miškinis (vardas ir pavardė pakeisti – aut. past.) pasakojo, jog abu su žmona dirba, tačiau gauna tik minimumus.
„Turim tris paauglius vaikus, pinigų tikrai reikia daug. Vasarą ne tik mes grybaujam, ir vaikai beveik kasdien eina į mišką. Vasaros pabaigoj patys iš uždirbtų už grybus ir uogas pinigų nusiperka visko, ko reikia mokyklai – kuprines, drabužius, sportines aprangas, kitas smulkmenas. Ir kitose šeimose vaikai grybauja, kad turėtų pinigų apsipirkti mokyklai. Šiemet bus sunkiau“, – sako vyras.
Tad koks bebūtų banalus tas posakis apie dzūkus: „Jei ne grybai ir ne uogos...“, bet jis Varėnos krašte pasiteisina. Dauguma žmonių – ne tik bedarbių, bet ir dirbančiųjų – sotesniam gyvenimui kasmet prisiduria rinkdami grybus ir uogas.
