Apšaukė feministe
„Jūs neteisingai parašėte. Mano pavardė Norkūnė, o ne Norkūnienė“, – Irmai tą tenka sakyti gana dažnai.
„Kai tekėjau, norėjau imti vyro pavardę, bet nenorėjau būti „-ienė“, – sako moteris. – Tiesa, nemaniau, kad dėl šio pasirinkimo turėsiu tiek daug rūpesčių. Pirma, valdiškose įstaigose, kai darbuotojas pavardę užrašo neteisingai, tenka išgirsti: „Prisigalvojate čia visokių nesąmonių. Tikriausiai feministė esate, kad tokią įmantrią pavardę pasirinkote“. Kuo mano pavardė įmantri, man lieka neaišku.“
Pasak Irmos, ypač keistai į jos pavardę reaguoja vyrai. „Tikriausiai slepiate, kad esate ištekėjusi, — kaip susitarę kartoja jie. – Norite atrodyti amžinai jauna? Vyro gėdijatės? O ką vyras sako? Leido taip jo pavardę iškraipyti? Aš tai juo dėtas tikrai neleisčiau“, – vyrų replikas prisimena Irma.
Valstybinės kalbos komisijos nutarimuose yra aiškiai reglamentuota, kaip turi atrodyti ištekėjusių moterų pavardės. Tad išsiaiškinkime tikrąją priežastį, kodėl Irma tapo Norkūne. Gal ir tikrai vyro gėdijasi ar nori likti amžinai jauna? „Tikrai ne, – šypsosi moteris. – Pasirinkau tokią pavardę galvodama apie darbą. Kai tekėjau, niekur nedirbau. Draugės dalijosi savo patirtimi, tad sužinojau, jog, ieškant darbo, pavardė su galūne „-ienė“ gali gerokai pakišti koją. Kodėl mano darbingumą gali nulemti pavardė? Vadovai mąsto maždaug taip: ištekėjusi, vadinasi, turi arba planuoja turėti vaikų, jie sirgs, vadinasi, ji dažnai ims nedarbingumo lapelius. Beje kai kuriems darbdaviams, manau, netekėjusios darbuotojos patinka dar ir todėl, kad jos gali dirbti viršvalandžius, nesiskųsdamos darbo gausa. Be to, galės pavaduoti motinystės rūpesčiais užsiėmusias koleges.“
Sutuoktinis tokiam pavardės variantui neprieštaravo. „Negalėjo prieštarauti, – sako Irma. – Pasakiau jam: „Arba būsiu Norkūnė, arba tu būsi Dvilevič“. Jis mano mergautinės pavardės imti nenorėjo, taigi sutiko su mano noru „iškraipyti“ jo.
2003 m. Valstybinės kalbos komisijos priimtu nutarimu dėl moterų pavardžių sudarymo šiuo metu naudojasi daugelis nuotakų. Tiesa, kai tekėjo Irma, tai nebuvo itin populiaru. „Sudarėme santuoką iš karto po nutarimo priėmimo, – pasakoja moteris. – Tuo metu apie pavardes su galūne „-ė“ žinota mažai. Net mama nustebo dėl mano pasirinkimo, bet gerbė jį. Kitų giminių, draugų ar pažįstamų nuomonės man nerūpėjo. Juk aš gyvenu su ta pavarde, o ne jie.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus l. e. vedėjo pavaduotojos pareigas Dalia Sivickienė sako, jog pavardės su galūne „-ė“ nėra itin populiarios ir šiandien. „Dažniausiai tokį pavardės variantą renkasi išsituokusios moterys, – sako D.Sivickienė. – Kodėl? Kad nebūtų aišku, ištekėjusi ji ar netekėjusi. Užuot susigrąžinusi mergautinę pavardę, sakykim, „Guigaitė“, ji pasirenka „Guigė“.
Tekėdama moteris gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pavyzdžiui: Rūta Simutytė-Gaidienė, Asta Butkė-Jurgaitienė.Vyriško pavardės varianto Lietuvos pilietė pasirinkti negali, nebent truputį pagudrautų. Daina Randers, amžiną meilę prisiekusi politikui Antanui Bosui, paėmė jo pavardę „Bosas“. Lietuvos Civilinės metrikacijos skyriuose tokia pavardės forma registruojama nebūtų, tad D.Bosas oficialius dokumentus nutarė tvarkyti Danijoje, mat Daina yra šios šalies pilietė.
Kada kokia pavardė?
Valstybinės kalbos komisijos nutarimuose yra aiškiai reglamentuota, kaip turi atrodyti ištekėjusių moterų pavardės. Jos daromos iš vyriškų pavardžių daugiausia su priesaga „-ienė“, iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūnėmis „-us“, „-ius“, „-jus“ moteriškos pavardės daromos su priesaga -(i)uvienė arba -ienė.
Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne „-ė“, pavyzdžiui: Talmantė (iš Talmantas), Gudonė (iš Gudonis), Lebedė (iš Lebedys). Kai vyriška pavardė turi galūnę „-ė“, moteriška pavardė lieka nepakitusi, pavyzdžiui, Lapė, Kregždė.
Tekėdama moteris gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pavyzdžiui: Rūta Simutytė-Gaidienė, Asta Butkė-Jurgaitienė. Dvigubą pavardę gali būti nepatogu vartoti, nes ji gana ilga, o trumpinti oficialiuose dokumentuose pavardės negalima.
Valstybinė kalbos komisija teigia, jog moterų pavardės, vedamos iš nelietuviškos kilmės vyro pavardės, gali būti sudaromos laikantis tos kalbos, iš kurios kilusi vyro pavardė, taisyklių.Dėl pernelyg ilgos pavardės rūpesčių turi Rima Kunskinytė-Andrijauskienė. „Buvau kvaila, kad ėmiau dvi pavardes, – sako Rima. – Dabar jau taip nedaryčiau, likčiau tik su sava, nieko nekeisčiau. Kartais dvi pavardės net nesutelpa laukelyje „pavardė“, kai tenka pildyti kokius nors blankus. Beje, banko kortelėje yra įrašyta tik mano pavardė, nes dvi ten paprasčiausiai netelpa.“
Tekančioms už užsieniečių
Vladislavas Jeroslavcevas visą gyvenimą gyvena Lietuvoje. Tiesa, jis neturi Lietuvos pilietybės. „Taip jau susiklostė, kad esu Rusijos Federacijos pilietis, – sako Vladislavas. – Rusijos išduotame pase mano pavardė rašoma rusiškais rašmenimis. Iki 2003 m. lietuviškuose dokumentuose turėjau lietuvišką pavardės variantą „Jeroslavcev“. Tačiau po 2003-iųjų išduotuose dokumentuose – net vairuotojo pažymėjime ir leidime nuolat gyventi Lietuvoje – mano pavardė rašoma „Yaroslavtsev“. Didelių rūpesčių man tai nekėlė. Tiesa, šiuo metu vedu, tad būsimajai žmonai tenka rinktis, kokia pavardė bus rašoma jos pase: „Yaroslavtseva“, „Jeroslavceva“, „Jeroslavcevienė“, o gal „Jeroslavcevė“? Pats noriu, kad jos pavardė būtų rašoma lietuviškais rašmenimis, manau, taip jai bus paprasčiau – neteks kaskart diktuoti paraidžiui. Žinoma, tai jos pasirinkimas, tad kad ir kurį variantą ji pasirinks, pritarsiu.“
Valstybinė kalbos komisija teigia, jog moterų pavardės, vedamos iš nelietuviškos kilmės vyro pavardės, gali būti sudaromos laikantis tos kalbos, iš kurios kilusi vyro pavardė, taisyklių.
Pavyzdžiui, vyro pavardė Avdejevas: atsižvelgiant į pavardės rusišką kilmę (vyro ir jo senelio pavardė rus. Авдеев), moters pavardė gali būti sudaryta pagal rusų kalbos taisykles (rus. Авдеев > Авдеевa) – Avdejeva. Pasirinkus dvigubą pavardę, pavardė galėtų būti, pavyzdžiui, Zanevičiūtė-Avdejeva.
Arba vyro pavardė yra Fedč – nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat Fedč: atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir žmonos pageidavimą, žmonos pavardė gali būti negramatinama, t.y. Fedč arba, pavyzdžiui, Kubiliūtė-Fedč.
Žinoma, asmens pageidavimu pavardės gali būti sudaromos pagal lietuvių kalbos taisykles, pavyzdžiui, Avdejevienė, Fedčienė, Fedčaitė.
Kaip turėtų būti rašoma už užsieniečio ištekėjusios moters ir užsienyje gimusio vaiko pavardė? Kalbos komisijos nuomone, už kitų šalių piliečių ištekėjusių ir pasirinkusių vyro pavardę moterų pavardės, taip pat tokios šeimos vaikų pavardės išimties tvarka turėtų būti rašomos laikantis originalios vyro (tėvo) pavardės rašybos (kai originali pavardė fiksuota lotyniško pagrindo rašmenimis). Pavyzdžiui, dvigubą pavardę pasirinkusi Stachowicziaus (Stachowicz) žmona – Radvilaitė-Stachowicz, arba Wilburo duktė turėtų būti registruojama pavarde Wilbur.
„Kartais užsienio piliečio pavardę net ištarti sunku, jau nekalbant apie tai, kaip sunku ją parašyti, – sako D.Sivickienė. – Tuomet siūlome Lietuvos pilietei pavardę rašyti lietuviškais rašmenimis. Taip bus gerokai paprasčiau. Žinoma, rūpesčių kilti gali užsienyje, nes ten sutuoktinių pavardės bus traktuojamos kaip skirtingos. Tam, kad išvengtumėte tokių rūpesčių, Civilinės metrikacijos skyrius išduoda pažymą, jog tai yra ta pati pavardė. Ji rašoma kitaip tik todėl, kad tokiu būdu lietuviškai transkribuojama.“
Dar viena žinoma lietuvė, pasikeitusi pavardę, – garsi Holivudo aktorė Ruta Lee. Tikrasis moters vardas – Rūta Kilmonis. Pasikeisti pavardę moteriai pasiūlė prodiuseriai.Kyla klausimų, kaip turėtų būti rašomos vaikų pavardės. Jeigu vyro pase bus įrašyta „Yaroslavtsev“, žmonos – „Jeroslavceva“, kokią pavardę turės jųdviejų duktė ar sūnus? „Jų vaikai gali turėti ir mamos, ir tėčio pavardės variantą, priklausomai nuo pilietybės, – sako D.Sivickienė. – Jeigu jie ketina gyventi Lietuvoje, vertėtų rinktis lietuvišką variantą.“
Garsieji pasikeitimai
Kai kurie žmonės keičiasi pavardę ne vien dėl santuokos, bet ir todėl, kad su esama gyventi nėra patogu. Bene garsiausias lietuvis, užsienyje pasikeitęs pavardę, yra Voldemaras Adamkavičius, kuris emigravęs į Ameriką tapo Valdu Adamkumi. Būsimasis Lietuvos Prezidentas pasakojo pavardę pasikeitęs, nes amerikiečiai ją smarkiai iškraipydavę. Tačiau pavardę žinomas lietuvis susitrumpino taip, kad būtų aišku, jog ji yra lietuviška.
Dar viena žinoma lietuvė, pasikeitusi pavardę, – garsi Holivudo aktorė Ruta Lee. Tikrasis moters vardas – Rūta Kilmonis. Pasikeisti pavardę moteriai pasiūlė prodiuseriai.
Keičiasi pavardes ir mažiau žinomi užsienyje gyvenantys lietuviai. Kodėl? Tam, kad būtų patogu – pavardė nebūtų kraipoma.
Galimybę pasikeisti nepatinkančią pavardę numato ir Lietuvos įstatymai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2001 m. yra patvirtinęs Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisykles. Pagal jas pasikeisti savo vardą (vardus) ir pavardę (pavardes) galima: kai vardas ar pavardė negražiai skamba ir juos sunku ištarti, kai norima turėti vienodą su sutuoktiniu pavardę ar susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, kai tai nebuvo pareikšta nutraukiant santuoką, kai norima atsisakyti lietuviškų galūnių arba jas prisidurti, kai norima išsaugoti senolių pavardę arba kai žmogus dalyvauja liudytojų apsaugos programoje.
Mūsų šalyje pavardes yra pasikeitę Kiaušinis, Paršelėnas, Žydelis, Lopeta, Paipelis, Gaidys, Perekšlis ir kt.