„Perku senus butus, sutvarkau ir parduodu. Toks mano verslas. Tačiau šitaip dar nėra buvę. Žiemos pabaigoje laimėjau varžytines. Man atiteko vienam Kauno pareigūnui priklausęs butas. Antstolio pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad yra viskas – tualetas, langai, kištukiniai lizdai ir kitos smulkmenos, tačiau vėliau įsitikinau, kad niekas neatitiko tų dokumentų. Po varžytinių savininkas daug ką išsilupo ir išsinešė“, – problemą išdėstė M.Lesauskas.
Išlupo ir išsinešė net klozetą
Pirmą kartą apžiūrėti, ką įsigijo, vyras nuvyko praėjus keletui dienų po varžytinių. Iki tol patalpas jis matė tik antstolio nuotraukose. Duris atidarė faktiškai jame gyvenę savininko, kuris neatsiliepė į skambučius arba vis negalėjo susitikti, tėvai. Jie tikino pirmą kartą girdį, jog butas parduotas. Tuomet jame dar buvo visi daiktai.
Trūko penkių šviestuvų, dujinės viryklės, trijų kištukinių lizdų, keturių šviesos jungtukų, unitazo ir kt. Įrenginiai pašalinti netinkamomis priemonėmis.
Nuosavybės teisė į butą Mantvydui perėjo 20 d. po varžytinių, tačiau tuomet jau jis atrodė kiek kitaip – tuštesnis.
„Nuvykau į butą, o jame vaizdelis... Išsukti čiaupai, sudėtos popierinės dujinių vamzdžių tarpinės, iškirptos šlangutės. Trūko penkių šviestuvų, dujinės viryklės, trijų kištukinių lizdų, keturių šviesos jungtukų, unitazo bakelio ir kt. Įrenginiai pašalinti netinkamomis priemonėmis. Buvo suniokota vonios kambario, balkono apdaila. Kur jie dės tas dailylentes – neįsivaizduoju, jų nepanaudosi vėl. Visa tai privalėjo kaip priklausiniai būti bute. Vien jau dėl dujinės išlupimo kilo avarinė situacija“, – pasipiktinęs kalbėjo M.Lesauskas.
Pasak jo, buto savininkas tik perdavė raktus, nesutiko pasirašyti ant perdavimo-priėmimo akto, skaitiklių rodmenų, tad teko kviestis elektrikus, vandentiekio darbuotojus, dujininkus. Kad jam nepereitų ankstesniųjų gyventojų skolos.
Ikiteisminio tyrimo nepradėjo
Nekilnojamojo turto agentas suskubo užfiksuoti tai, kokį butą rado. Kreipėsi į policiją dėl savivaldžiavimo, vagystės bei turto išniekinimo fakto. Tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas: abi šalys viena kitą žino, tad turi aiškintis santykius teisme privataus kaltinimo tvarka.
„Policija turi rodyti pavyzdį, o čia savą užstojo. Juk išnešė man priklausančius daiktus. Buto vertė dėl to sumenko pora tūkstančių eurų. Policininkas teisinosi dar, jog ne jis daiktus pirko, tad ne jam jie ir priklauso. Bet juk tai – savavaldžiavimas. Dėl sukurtos avarinės situacijos buvo aplietas kaimynų butas. Kas atsakys? Viskas kaip per filmus vyko. Tas savininkas mane toliau ignoravo, neatsiliepė į skambučius“, – patikino skundo autorius.
Jis žada kreiptis ne tik į teismą, bet ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Imuniteto skyrių – skųs tyrimo nepradėjusį tyrėją bei buvusį buto šeimininką.
„Paduosiu į teismą civiline tvarka – ką gausiu? Būsiu 10-tas kreditorių eilėje. Įsiskolinimai nemaži“, – teigė M.Lesauskas.
Pareigūnas: „Gal pats išnešė?“
Butą M.Lesauskas įsigijo iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo Aurelijaus Endriuškos. Pakalbintas 15min žurnalistės, šis tikino nenorįs gintis, nes ginasi tas, kuris yra kaltas.
„Su šiuo butu buvau susietas tik tiek, kad jis mano vardu įregistruotas. Tėvai jame gyveno, ten jų daiktai buvo. Aš tikrai nieko lauk nenešiau. O dėl tėvų – nežinau. Kas paneigs faktą, jog pats pirkėjas jų nepašalino ir, norėdamas iš principo pakenkti policijos pareigūnui, nepridarė po to nuotraukų? Sistema bloga. Perdavimo-priėmimo metu juk antstolio jokio nebuvo. Aš tik padaviau raktus. Nieko nesirašiau. Kas patvirtins, kad būtent tokį butą pirkėjas gavo? Be jungiklių ir pan.? Mano žodis prieš jo“, – teigė A.Endriuška.
„Bute liko ir plastikiniai langai, ąžuolinės durys. Galėjo tėvai išsinešti ir juos, sudėti faneros lakštus, bet to nepadarė. Kaži kodėl?“ – teiravosi tyrėjas A.Endriuška.
Pasak jo, tuo ir skiriasi varžytinės nuo paprasto buto pardavimo, jog daiktai tokiu atveju neparduodami. Perkama tik vieta, plikos sienos.
„Jei jam taip reikėjo tos dujinės, ko neskambino, nesakė. Štai guli prie konteinerių kažkokia, bet kokią ją galima įstatyti. Čia kažkoks principo reikalas. Viskas dėl to, kad esu policininkas. Žinote, pakliuvau į dviprasmišką situaciją. Teises į butą jis įgijo tik po 20 d., o buvo pasirodęs jame po kelių dienų. Su mano tėvu įvyko apsistumdymas. Tėvukas norėjo rašyti pareiškimą, kad braunasi nepažįstamas į privačią erdvę. Atkalbėjau. Nenorėjau nieko nutęsti. Dabar kreiptis į teismą dėl to?
Be to, bute liko ir plastikiniai langai, ąžuolinės durys. Galėjo tėvai išsinešti ir juos, sudėti faneros lakštus, bet to nepadarė. Kaži kodėl? Jungtuose mat čia esmė“, – tai, kad apmaudu dėl pirkėjo skundo, patikino vyresnysis tyrėjas.
Pavogti savo daiktą – neįmanoma
A.Endriuška teigia pasitikėjęs M.Lesausku, atidavęs jam buto raktus, nors šis net neparodęs jokių dokumentų. Nusileido jam ir liko pats apkaltintas.
„Galėjau ir aš abejot, kas jis toks, vilkinti viską. Bet to nedariau. Esu pareigūnas, tenka vykdyti iškeldinimus, tad žinau, kaip kartais būna – prie radiatorių net prisirakina skolininkai, viską sugadina. Be to, neskambino pirkėjas man, niekad nesiskundė. Būtume greitai sudėję tuos prastesnius jungiklius ir pan.
Kodėl po tiek laiko tik skundžiasi? Kodėl neskundė nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo? Ir iš viso, kaip aš galiu pavogti savo daiktą? Juk 20 d. po varžytinių dar viskas man priklausė“, – retorinius klausimus kėlė A.Endriuška.
Kauno apskrities VPK, išnagrinėjęs dokumentus, nenustatė, kad šiuo atveju būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi buvęs buto savininkas neneigė, kad ėmė daiktus, o teigė, kad iš buto pasiėmė viską, kas jam priklauso. O nesutarimai tarp abiejų pusių, kurios viena kitą žino, turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Būta ir baudžiamųjų bylų
Šias varžytines vykdęs antstolis Raimundas Stanislauskas patikino, jog butas buvo įkeistas dėl įsiskolinimų bankui – nemokėta paskola. Parduodant butą iš varžytinių, anot jo, pirkėjui atitenka ir priklausiniai: privalo būti klozetas, dujinė viryklė, vidaus durys, jungikliai, sanitarinis mazgas ir kt.
„Bute turi būti įmanoma gyventi. Nereikia palikti džiakuzi ar krištolinių šviestuvų. Bet pasiėmus juos, reikia pastatyti kažką paprastesnio – kad ir lemputę įsukti. O štai dėl faktinių aplinkybių fiksavimo, tai yra skaitiklių parodymų, reikėtų kviesti antstolį, tačiau tai daryti teisiškai neprivaloma. Pirkėjas su buto savininku gali patys susitarti“, – patikino R.Stanislauskas.
Bute turi būti įmanoma gyventi. Nereikia palikti džiakuzi ar krištolinių šviestuvų. Bet pasiėmus juos, reikia pastatyti kažką paprastesnio – kad ir lemputę įsukti.
13 metų antstoliu dirbančio vyro praktikoje pasitaikė ir dar sudėtingesnių atvejų.
„Ką pirkėjui daryti tokiu atveju? Kreiptis į teismą. Štai aš kartą liudijau vienoje baudžiamojoje byloje. Išsikraustydamas skolininkas suniokojo parduotą namą. Išardė, kiek galėjo. Piktavališkai pripurškė mikroflekso į unitazą. Buvo iškapotos net grindys. Tikras vandalizmas.
Kitu atveju skolininkas net stoglangius išsilupo. O viena Marijampolės įmonė net klijuojamą kiliminę dangą išsinešė. Jos jau nebeįmanoma panaudoti. Išsilupo net ir tokias dalis, kurios vos litą naujos kainavo parduotuvėje“, – skolininkų principingumo pavyzdžius išvardijo antstolis.
Tačiau pasitaiko, pasak jo, ir priešingų atvejų, kuomet varžytines laimėję pirkėjai randa ne tik visus reikalingus dokumentus gražiai sudėtus ant palangės, bet ir grindis iššluotas.
„Prieš keletą metų vien „Kauno energijai“ fiziniai asmenys, mano duomenimis, buvo skolingi apie 25 mln. litų. Dėl to kyla elektros kainos. Štai viena šeima sugebėjo sukaupti net 80 tūkst. litų skolą už komunalinius mokesčius. Vien už vandenį skola prilygo stambios autoplovyklos sąnaudoms“, – įdomius faktus pateikė antstolis.
