Europos patentų organizacija KU profesoriaus Albino Stankaus bei lekt. dr. Žydrūno Lukošiaus sukurtam išradimui „Miego arterijos kraujo spaudimo ir augmentacijos indekso matavimo įrenginys ir sistema“ suteikė Europos patentą.
Naujai patentuotas išradimas – tai medicinos prietaisas, naudojamas kardiologijoje, neurologijoje, kraujotakos mokslo tyrimo darbuose. Pasak KU mokslininkų, lyginant su kitais prietaisais, turinčiais panašią funkciją, šio išradimo išskirtinumai akivaizdūs. Svarbiausias – galimybė pamatyti tikslesnį kraujo spaudimą, artimą aortos lanko (paties informatyviausio, išstumiamo tiesiai iš širdies) kraujo spaudimui. Tai pat šiuo prietaisu mechaniniu principu galima išmatuoti arterijos spindį – diametrą. Tai leidžia pamatyti net užsikimšusias arterijas, ką iki šiol buvo galima padaryti tik atliekant sudėtingus, daug kainuojančius tyrimus.
Inovatyvų prietaisą sudaro juostinis prisegamas kaklo žiedas, ant kurio yra pritvirtintas kompiuteriu valdomas žingsninis elektrinis variklis, sujungtas su judančiu pirmyn ir atgal stūmokliu. Pastarojo gale yra įtvirtintas jėgos sensorius, skirtas matuoti prispaudimo slėgį ties miego arterija ir jo kitimą laike.
Ši sistema gali būti taikoma ir kraujospūdžio matavimui bet kurioje žmogaus kūno vietoje, prie kurios galima nejudinamai pritvirtinti įrenginį.
Šiuo metu inovacija – prototipo stadijoje. Ateityje tikimasi sulaukti investuotojų susidomėjimo, kurie, įžvelgę prietaiso potencialą, galėtų technologiją išplėtoti iki galutinio gaminio ir pritaikyti Lietuvos ar užsienio gydymo įstaigose.
Lems proveržį naftos valymo technologijose
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra patvirtino „Inopatento“ programos finansavimą projektui, kurio metu bus patentuojamas KU mokslininkų išradimas – technologija „Naftos angliavandenilių skaidymas naudojant grybų kultūras“.
Patentuojamas išradimas skirtas naftos angliavandenilių skaidymui jūrinėje aplinkoje naudojant iš Baltijos jūros pakrantės (smėlio ir vandens) išskirtas grybų kultūras. Ši inovacija gali būti taikoma žalios naftos, iš atliekų ir atsinaujinančios biomasės pagamintų alternatyvių degalų bei jų mišinių valymui.
Tvarus ir ekonomiškas metodas apima tam tikrų grybų rūšių auginimą, imobilizavimą (padarymą nejudriais) ant pagalbinės medžiagos ir paskirstymą ant jūros vandenyje išsiliejusių naftos angliavandenilių. Lyginant su cheminėmis aktyviosiomis paviršiaus medžiagomis, naudojamomis naftos valyme, biologinę kilmę turintis grybų kultūrų panaudojimas turi geresnį biologinį suderinamumą bei yra mažiau toksiškas aplinkai.
Išradimo autoriai – KU Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Kataržytė ir Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Tatjana Paulauskienė.
Tikimasi, kad sekančiame etape išradimui bus suteiktas stiprus tarptautinis patentas, kuris pritrauks verslo partnerius bei sukurs didesnes galimybes šios technologijos pritaikymui pramonėje.
Skirtas 2 mln. eurų finansavimas
Klaipėdos universitetas kartu su 5 ES universitetais priklauso Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS („Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai“). Siekiant dar labiau sustiprinti aljanso veiklą, šiemet buvo pateikta paraiška mokslo vystymui. Projektas „EU-CONEXUS mokslas visuomenei“ buvo atrinktas programos „HORIZON 2020“ finansavimui: jam skirta 2 mln. eurų.
Tikslinis finansavimas padės užtikrinti, kad geriausios idėjos pasiektų rinką greičiau ir būtų operatyviai pritaikytos Europos miestuose.
Nacionalinių mokslinių tyrimų prieigų palyginimai leis nustatyti kliūtis rengiant bendras mokslinio tyrimo programas bei rasti sprendimus, kurie padės dar labiau išnaudoti mokslo potencialą. Bus sukurta nauja tarpdisciplininių tyrimų prieiga.
„Žingeidūs universiteto mokslininkai bendradarbiauja apjungdami savo patirtį, žinias ir kuria inovacijas, kurios atveria naujas galimybes jau šiandienai ir dar didesnes – ateičiai. Tarptautiniu mastu kuriame tarpdalykinę, konkurencingą mokslinių tyrimų ir inovacijų struktūrą. Siekiame, kad iki 2022 m. Europos universitetas (EU-CONEXUS) taptų pasauliniu aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų lyderiu išmaniųjų pakrančių miestų tvarios plėtros srityje“, – pabrėžia Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
