Ištisas vasaras brangus žuvies restoranas Juodkrantėje, ant marių kranto visuomet buvo pilnas lankytojų. Poilsiautojus traukė ne tik patiekalai bei gėrimai, bet ir atsiveriantis nuostabus vaizdas į marias bei Juodkrantę. Šis pastatas pavaizduotas ne viename Kuršių neriją reklamuojančiame leidinyje. Nė vienas kitas Juodkrantės restoranas negalėjo pasigirti tokiu išskirtinumu. Šiemet žuvies restoraną pamėgusiems vasarotojams teks ieškotis kitos vietos.
„Gegužės viduryje šioje vietoje jau žaliuos žolytė“, – savaitraščiui „15min“ sakė griaunamą statinį valdančios bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ vadovas Darijus Vilčinskas.
Išardyto restorano liekanos išgabenamos į sąvartyną. Norinčiųjų pasiimti langus ar kitas dalis – neatsirado.
Reikalaus milijonų
„Skausminga istorija, niekam šis pastatas neužkliuvo, negirdėjau per tuos metus blogų žodžių. Užkliuvo tik saugomų teritorijų tarnybai“, – teigė D.Vilčinskas. Jau pridavus pastatą, paaiškėjo, kad oficialiai išduotas statybos leidimas yra negaliojantis.
Verslininkas neįvardijo, kiek kainuos nugriauti restorano pastatą, tik patikino, kad tai bus „daugiau nei dešimtys tūkstančių litų“. Jis per teismus ketina reikalauti, kad būtų atlyginta daugiau nei 4 mln. litų žala. Šiuos pinigus tikriausiai teks sumokėti valstybei ir Neringos savivaldybei.
Juodkrantėje statybas prieš daugiau nei septynerius metus pradėjęs verslininkas nebenori ieškoti kaltų, nes žino, kad jų nebesuras.
„Atsakomybė yra kolegiali. Tam, kad būtų gautas leidimas statyboms, reikia nueiti nemažą kelią, surinkti begales parašų, taip pat – ir iš Valstybės saugomų teritorijų tarnybos“, – sakė verslininkas. Jis teismuose dėl savo turto kovojo keletą metų, bet pralaimėjo. Teismai pripažino statinį nelegaliu ir įpareigojo jį nugriauti.
D.Vilčinskas prisimena, kad dar dirbant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei siūlėsi būti įtrauktas į darbo grupę, kuri sprendė nelegalių statinių Kuršių nerijoje likimą. Tačiau sulaukė griežto atsakymo: „Su jumis jau viskas aišku.“
Praradęs restoraną verslininkas Kuršių nerijoje nesirengia likti. „Naujajame bendrajame plane apskritai verslui Kuršių nerijoje nelieka vietos“, – aiškino jis.
Tiesa, D.Vilčinskas rengia atsisveikinimo dovaną biurokratams. Jis kviečia menininkus sukurti instaliaciją, kurioje būtų atskleistas jo išgyventas absurdas. Ši instaliacija bus eksponuojama šalia buvusio restorano. Neringos valdžia šiai idėjai pritaria.
Atstatys sandėliuką?
Neringos savivaldybės tarybos nariai ne kartą prašė ir buvusios, ir naujos Vyriausybės ieškoti kitų susidariusios problemos sprendimų būdų, įvertinti, ar kompensacijos, kurias verslininkams teks mokėti už nugriautus pastatus, nebus našta valstybei. Kol kas centrinė valdžia neringiškių balso negirdi.
„Išeitis tikrai yra. Tereikia pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Ar esame tokie turtingi, kad
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Darius Jasaitis |
galime griauti šitokius pastatus? Kartojau ir kartosiu: kas už tai mokės? Mokėsime mes, mokesčių mokėtojai! Argi Lietuva tai sau gali leisti? Argi nėra kur dėti tų milijonų?“ – retoriškai svarstė Neringos meras Darius Jasaitis.
Jis paskaičiavo, kad kompensuoti nuostolius visiems nelegaliais pripažintų pastatų savininkams atsieitų beveik pusę tiek, kiek per metus surenkama į Neringos savivaldybės biudžetą – 22 mln. Lt.
Anot mero, teismas, įpareigojęs Juodkrantėje pašalinti pastatą nuo marių kranto, nurodė viską palikti taip, kaip buvę iki tol.
„Mažai kas prisimena, bet anksčiau ten stovėjo toks supuvęs žvejų sandėliukas. Tai ir jį reikės grąžinti?“ – nelinksmai šaipėsi D.Jasaitis.
Pievos, miškai, kopos sudaro apie 96 proc. Kuršių nerijos teritorijos, todėl teiginiai, kad keli pastatai darko vaizdą, anot mero, juokingi.
Iš galbūt 40 neteisėtai UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje pastatytų objektų reikalaujama nugriauti penkis. Kitus siūloma tobulinti, kad šie atitiktų tvarkymo planą.
Griauti lengviau nei pakeisti planą
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis supranta ir Neringos mero, ir verslininkų nuoskaudas, bet konstatuoja, kad reikia elgtis pagal įstatymus.
„Jei statinius galima pertvarkyti taip, kad jie atitiktų Tvarkymo planą, prilygstantį įstatymui, tada galima ieškoti kompromisų. Taip buvo padaryta su Preilos boteliais, tariamasi dar dėl kelių statinių“, – savaitraščiui „15min“ sakė ministras.
Anot jo, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane restorano vietoje statiniai nenumatyti. Numatytas tik šalia jau ardomo restorano stovintis namas. Tačiau trečiasis, stovintis greta antrojo, taip pat – ne, todėl jį taip pat teks nugriauti. „Šie pastatai plane nenumatyti, todėl ir derybų negalime vesti“, – aiškino V.Mazuronis.
Anot jo, iš esmės galimos dvi išeitys. Pirmoji – nugriauti pastatą, šį drastišką variantą ir pasirinko restorano statinio savininkas, besitikintis gauti milijoninę kompensaciją.
Kai kam reikia pakeisti statinio tūrį. Ką tai reiškia? Vadinasi, reikės perstatyti namą iš naujo.
Kita išeitis – peržiūrėti parko tvarkymo schemą. „Tvarkymo planas buvo priimtas tik prieš beveik metus. Mes negalime imti ir taip greit jį keisti. Žinoma, Vyriausybė gali įpareigoti tai daryti. Tačiau, kol galioja dabartinis tvarkymo planas, jo neatitinkantys nelegalūs statiniai turi būti nugriauti“, – teigė aplinkos ministras.
Neringos meras D.Jasaitis pastebėjo, kad ir tie savininkai, kurių nelegaliais vadinti pastatai dabar gali būti galutinai įteisinti, vaikšto susiėmę už galvų. Tam, kad statiniai atitiktų tvarkymo planą, ne vienam prireiks ir didelių investicijų, ir nervų.
„Kai kam reikia pakeisti statinio tūrį. Ką tai reiškia? Vadinasi, reikės perstatyti namą iš naujo“, – pabrėžė D.Jasaitis.
Tiesa, Aplinkos ministerijos parengtoms taikos sutartims dar turės pritarti teismas.
Tikisi greitos baigties
Ką tik Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės pareigas pradėjusi eiti buvusi Neringos vicemerė Aušra Faser tikisi, kad nelegalių pastatų epopėja greitai baigsis.
„Kai šie pastatai buvo statomi, aš kaip neringiškė, buvau pakraupusi. Marios visiškai užgriozdintos. Restorano pastatas Juodkrantėje bent jau buvo įdomaus architektūrinio sprendimo, jo stogas – šiaudinis. O kiti namai – dideli ir neišvaizdūs, – teigė naujoji parko vadovė. – Teismai įvertino visas aplinkybes ir jų sprendimas yra toks, koks ir turėjo būti. Dabar laukiu, kad sprendimas būtų kuo greičiau įgyvendintas ir mes galėtume džiaugtis vaizdu į marias.“
