Tokiose vietose apsiperkančių pirkėjų negąsdina nei abejotina prekių kokybė, nei kainos, kurios neretai didesnės nei mieste. Pastaraisiais metais pakelėse siūlomas uogas, daržoves ar kitus produktus perka ne tik pravažiuojantys pirkėjai, bet ir vietos gyventojai.
„Prie namų neauginu jokių daržovių, tik gėles, todėl vaisių ir daržovių perku kitur. Jei nebūtų šios vietos, dėl maišelio bulvių turėčiau važiuoti į miestą. Tai labai nepatogu“, – priežastį, kodėl kelis kartus per savaitę apsiperka pakaunėje, šalia kelio, vedančio į Zapyškį, esančioje prekyvietėje, nurodė netoli gyvenanti Gintarė Vaišnytė.
Ši moteris – ne vienintelė vietos gyventoja, beveik kasdien mašina atriedanti iki pakelės prekeivių ir iš jų įsigyjanti įvairių uogų ir daržovių. Būtent jų dėka Kauno rajone yra ne viena oficialiai veikianti pakelės prekybos vieta.
Oficialiai, su leidimais, dirbantys prekeiviai tvirtino, kad be nuolatinių pirkėjų neišsiverstų, nes pravažiuojančių pakankamai būna tik savaitgaliais. Be to, juos domina visai kitokios prekės.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pasak specialistų, nesaugiausia iš šalikelės pirkti pieno, mėsos, žuvies produktus ir kiaušinius. |
„Braškės, mėlynės, grybai – pagrindiniai pravažiuojančiųjų pirkiniai. Nestovime čia kiekvieną dieną, dažniausiai savaitgaliais, jei darbo dieną, tai tik prieš darbo pabaigą, kai pravažiuojančiųjų srautas didesnis“, – pasakojo vardų nenorėję minėti vaikinai. Jie siūlė įsigyti pačių pririnktų mėlynių. Vaikinai neslėpė, kad dirba nelegaliai, tačiau tikino, jog leidimo, kuris įteisintų jų veiklą, nenori imti, nes pakelėje neplanuoja prekiauti ilgai: „Baigsis uogų sezonas ir nebeprekiausime.
Prisiduria prie pensijos
Su žurnalistais bendrauti ne itin linkę pakelės prekeiviai ypač nenoriai pasakojo apie uždarbį. „Jei neapsimokėtų, nestovėtume“, – prasitarė keli vaikinai, per kelias valandas pardavę kelias dėžes braškių.
Konkretesnį atsakymą pavyko išgirsti iš leidimą turinčio Kauno rajono gyventojo Valentino Zavecko, šalikelėje prekiaujančio braškėmis ir kiaušiniais.
„Per dieną, kai prekiauju uogomis, uždirbu apie 200 Lt. Prisiduriu prie pensijos. Leidimas mėnesiui kainuoja 32 Lt. Gerai, kad užsidirbu. Bet ir darbas sunkus: braškes reikia pasodinti, ravėti, skinti. Į turgų vežu tik kiaušinius, bet ir tai retai. Nepatinka man ten, nes norint užsiimti vietą reikia labai anksti važiuoti. Kitu atveju reikia leidimą, kainuojantį dau
Pasak jo, aršiausia konkurencija jaučiama, kai atsiranda uogų: braškių, žemuogių, paskui mėlynių, vyšnių. Tuomet pakelėse netrūksta nei prekeivių, nei pirkėjų. Šių neatbaido ir tai, kad uogos kainuoja litu ar dviem brangiau nei mieste. Pavyzdžiui, kai Kauno turgavietėse už braškių litrą buvo prašoma 5–6 Lt, pakelės prekeiviai jų siūlė įsigyti už 7–8 Lt.
Turi nuolatinių klientų
„Esame išsigelbėjimas po darbo į namus grįžtantiems gyventojams“, – taip apie save sako skirtingose pakaunės vietose, prie kelių, vedančių į įvairias gyvenvietes, įsikūrusių prekybos vietų darbuotojai.
Per kelerius metus nuolatinių klientų įgiję prekeiviai įsitikinę, jog tokių pirkėjų tik daugės. „Jie žino, kad prekiaujame šviežiais vaisiais ir daržovėmis, kuriuos užauginome patys arba nusipirkome iš Lietuvos ūkininkų. Todėl ir užsuka važiuodami namo pas mus, o ne į prekybos centrą“, – sakė netoli Kauno veikiančio tokio daržovių ir vaisių kiosko pardavėjas Martynas Kunauskas.
Pašnekovas teigė, kad savo užaugintomis daržovėmis su šeimos nariais prekiauja ne tik pakelės kioske, bet ir miesto turgavietėse, tačiau tik dideliais kiekiais. Pakelės kioske tos pačios daržovės parduodamos mažais kiekiais.
„Daugiausia perka pomidorus, agurkus, bulves, taip pat įvairias uogas. Po kilogramą, kartais daugiau, žodžiu, nedidelės šeimos reikmėms“, – sakė pardavėjas. Pasak jaunojo verslininko, pakelės prekybininkai, kaip ir bet kurie kiti, jaučia sezoniškumą. Vasaros pabaigoje pirkėjų būna mažiau, nes nemaža dalis turi užsiauginę savų daržovių ir uogų.
Sunku sukontroliuoti
Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Virginija Grigaravičiūtė „15min“ sakė, kad inspektoriai šiemet dar nesulaukė skundų dėl pakelėse įsigytos netinkamos produkcijos. Pasak inspektorės, tikrinti tokius prekeivius sudėtinga, nes didžioji dalis jų – nelegalai, ilgai neužsibūnantys vienoje vietoje. Be to, Kauno rajone, palyginti su gretimais rajonais, ypač Alytaus, tokių prekeivių nėra daug.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Maisto produktų inspektorė V.Grigaravičiūtė įsitikinusi, kad pirkti produktus pakelėse nesaugu. |
Kadangi pakelėse nelegaliai prekiaujančius asmenis bausti gali policija ir savivaldybės, seniūnijų atstovai, maisto produktų inspektoriai nerengia specialių reidų, kurių metu tikrintų galimas nelegalias prekybos vietas. Vis dėlto važiuodami kitais reikalais ir šalikelėje pamatę įvairių maisto gaminių siūlančius „verslininkus“, inspektoriai sustoja ir perspėja, kad už tai gresia baudos. Tuo metu pirkėjams primenama, kad tokiose vietose įsigytų produktų kokybė neaiški. „Šalia judraus kelio laikomos daržovės, uogos ir grybai ne tik apdulka, bet ir sukaupia teršalų. Be to, nėra jokių garantijų, kad „šviežios“ uogos surinktos ne užvakar. Negalima tikėti, jog netoli esančiame darže braškės užaugintos nenaudojant jokių chemikalų“, – sakė maisto produktų inspektorė.
Vis dėlto pavojingiausia šalikelėse pirkti greitai gendančius pieno, mėsos ir žuvies produktus, kiaušinius. Keletą valandų karštyje pabuvę produktai gali užkrėsti žarnyno infekcijomis, kurios neretai sukelia komplikacijų. Tokie produktai ypač pavojingi vaikams.
