Šių papildomų patikrinimų metu turi būti atliktas išsamus ir skaidrus rizikos bei saugos įvertinimas. Šie atsparumo bandymai turi būti atlikti visose Europos Sąjungos atominėje elektrinėse: tiek veikiančiose, tiek tose, kurių veikla sustabdyta.
„Streso testų“ deklaracijos projektas buvo parengtas Vakarų šalių branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų asociacijos (WENRA) ir galutinai suderintas bei patvirtintas Europos branduolinės saugos reguliuojančiųjų institucijų grupės (ENSREG) susitikimo metu gegužės 13 d., o gegužės 25 d. pristatytas Europos Komisijoje (EK).
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), atsižvelgdama į įvykius Fukušima Daiči AE ir priimtus atitinkamus sprendimus ES, š. m. gegužės 27 d. Valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“ (Ignalinos AE) išsiuntė raštą, kuriame įpareigojo Ignalinos AE atlikti „streso testus“.
Iš pirmojo Ignalinos AE reaktoriaus jau yra iškrautas panaudotas branduolinis kuras, tačiau dar jo yra antrajame reaktoriuje. Panaudotas branduolinis kuras saugomas mažiausiai penkerius metus baseinuose šalia abiejų reaktorių, vėliau jis yra talpinamas į panaudoto branduolinio kuro konteinerius ir laikomas specialiose saugyklose.
Atsižvelgiant į deklaracijos specifikacijose pateikiamus reikalavimus Ignalinos AE įpareigojama atlikti papildomą saugos įvertinimą („streso testus“) Ignalinos atominės elektrinės sustabdytiems energijos blokams, eksploatuojamai sausojo tipo panaudoto branduolinio kuro saugyklai bei naujai panaudoto branduolinio kuro saugyklai. Iki š. m. rugpjūčio 15 d. Ignalinos AE turės pateikti VATESI peržiūrai įvertinimo eigos ataskaitą bei iki š. m. spalio 31 d. pateikti įvertinimo rezultatus ir galutinę ataskaitą.
„Streso testai“ apims AE saugos papildomą įvertinimą, taip pat jų metu, atsižvelgiant į avariją Fukušima Daiči AE, bus iš naujo įvertinama, ar atominėje elektrinėje yra numatyta pakankamai saugos užtikrinimo priemonių galinčių atlaikyti ekstremalius gamtos reiškinius, pvz., žemės drebėjimą, nepalankias oro sąlygas, užtvindymą ir kitus poveikius bei tinkamai suvaldyti tokių avarijų pasekmes.
Siekiant įvertinti, kaip atominė elektrinė reaguoja į bet kuriuos įvykius, dėl kurių gali sutrikti pagrindinių saugos funkcijų vykdymas, turės būti išnagrinėti: visiškas elektros energijos tiekimo praradimas atominės elektrinės reikmėms atominės elektrinės galutinio šilumos sugėriklio praradimas bei šių avarijų deriniai.
Apibendrinant, „Streso testų“ metu turės būti vertinama, kaip atominė elektrinė reaguoja į ekstremalius poveikius, iš naujo įvertintas saugos sistemų funkcijų užtikrinimas bei priemonių, skirtų sunkiosioms avarijoms valdyti, efektyvumas.
