Daugelio likimai nežinomi
Viktoras Bilotas Sibire pragyveno daug metų, baigė mokslus ir tik prieš keletą metų grįžo į Lietuvą. Tokių lietuvių tremtinių šeimų buvo tūkstančių tūkstančiai. Vien stalinizmo represijų laikotarpiu – 1940–1953 metais – buvo ištremta daugiau kaip 130 tūkstančių lietuvių ir įkalinta daugiau kaip 150 tūkstančių. Dauguma jų buvo tautos šviesuoliai, geriausi Lietuvos ūkininkai, dvasininkai, mokytojai, gydytojai, valstybininkai. Išeivių iš Lietuvos Rusijoje buvo ir ankstesniais laikotarpiais. XIX amžiaus pabaigoje Rusijoje galėjo būti apie trečdalį milijono tremtinių ir kolonistų, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jam vykstant – dar daugiau. Deja, didžioji dalis jų likimų išblėso Sibiro platybėse, apie juos mažai kas žinoma.
Užpildyti šią tuštumą ryžosi Viktoras Bilotas šiuo metu VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantas. Jau ne pirmi metai jis kartu su kolega taip pat VDU doktorantu Gediminu Kasparavičiumi įgyvendina Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Sibire paieškų bei sugrąžinimo į Lietuvą projektą „Lietuvių sibiriada“ ir tyrinėja senosios lietuvių diasporos Sibire paveldą – ieško dokumentų, nuotraukų, įrašų, ištisų bylų, susijusių su lietuvių gyvenimu Rusijoje. Įgyvendinant projektą bendradarbiauja V.Biloto su kolegomis įsteigta asociacija „Lietuvos tiltai“, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Sibiro lietuvių bendruomenės.
Į Lietuvą grąžinti tūkstančiai dokumentų
„Dirbome Tomsko Irkutsko sričių, Sankt Peterburgo archyvuose, kur ne visada yra paprasta patekti. Kai kuriuos mokslininkus stabdo ir kalbos barjeras – nedaugelis, ypač jaunesniosios kartos žmonių, gerai moka rusų kalbą. Tačiau tikrai galime pasidžiaugti mūsų darbo rezultatais. Vien per 2016-2018 metus pavyko surasti 3130 puslapių vaizdų, susijusių su lietuviais Rusijoje ir į Lietuvą pargabenti tų dokumentų, vaizdų kopijas“, – sako V.Bilotas.
Tyrinėtojo pastangomis Lietuvos valstybės istorijos archyvas pasipildė reikšminga ir mums labai svarbia istorine medžiaga. Tai žymių Lietuvos asmenų, tremtinių, kalinių, pareigūnų, specialistų, verslininkų, dvasininkų dokumentai, bažnytinės metrikos ir kt.
Dokumentai kalba apie būsimus Lietuvos valstybės veikėjus
„Reikšmingu atradimu laikau Tomsko srities archyve aptiktas šio miesto universiteto studentų, būsimųjų Lietuvos valstybės veikėjų brolių Jono ir Martyno Yčų, Jono Aukštuolio asmens bylas. Martyną, būsimą tarpukario Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministrą, studijuoti Tomsko universitete pakvietė vyresnysis brolis Jonas, dirbęs gimnazijos dėstytoju tame mieste. Vėliau Jonas tapo nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėju, profesoriumi, nacionalinės istoriografijos pradininku. Yčų pusbrolis Jonas Aukštuolis tarpukaryje buvo pirmasis Lietuvos ambasadorius Švedijoje“, – apie savo tyrinėjimų vaisius pasakoja mokslininkas.
Lietuviški kaimai Tomsko srityje ir verslūs lietuviai
Ne mažiau įdomūs paprastų lietuvių gyvenimą Sibire liudijantys archyviniai dokumentai. Iš jų sužinome, kad Tomsko srityje buvo susikūrę trys lietuvių valstiečių kaimai: Šeduva, Baisiogala ir Andrejevskij. Pastarajame buvo ir baltarusių, todėl ir pavadinimas nelietuviškas. Archyve rasta tų žmonių atvykimo dokumentacija, savotiški pasai, kur surašyta visa šeima, iš kur atvažiavo, kur paskirta. Yra ir tų kaimų sąrašai: kas ten gyvena, kiek vaikų, kiek ten buvo arklių, karvių ir t.t.
Daug vertingos informacijos suteikia dokumentai apie caro laikų tremtinius. V.Bilotui pavyko surasti informacijos apie Sibire mirusius lietuvius, žmonių prašymus dėl pašalpų, paaiškinimus, raportus, žiniaraščius. Taip pat žmonių aprašus: pavardė, ūgis, akių, plaukų spalva, amžius, iš kur kilęs, už ką ištremtas ir t.t.
Iš rastų dokumentų galima matyti, kad Rusijoje darbavosi daug sėkmingų lietuvių verslininkų. Jie statėsi malūnus, pienines, gamino ir net eksportavo kokybišką sviestą. O štai lietuvis Milinis vienas pirmųjų srityje pradėjo kurortų verslą, kai pastebėjo, kad tų vietovių ežeruose yra ypatingo, gydomųjų savybių turinčio purvo.
Rado Vasario 16-osios signatarų bylas
Džiuginantis laimikis V.Biloto laukė Sankt Peterburgo archyvuose. Čia pavyko surasti Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signatarų studentiškas bylas. Į Lietuvą mokslininkas pargabeno Jono Vileišio, Stepono Kairio, Antano Smetonos bylų kopijas. Pastarosios ankstesniems archyvų tyrinėtojams nepavyko aptikti matyt dėl to, kad dokumentuose pavardė buvo parašyta ne „Antanas Smetona“, o „Anton Smėtano“. Byloje buvo A.Smetonos motinos prašymas priimti sūnų į gimnaziją, jos baigimo atestatas, gerai išsilaikiusi A.Smetonos nuotrauka, kiti dokumentai.
Istoriniai liudijimai apie iškilius dvasininkus
„Pavyko surasti istorinės medžiagos ne tik apie signatarus, bet ir apie tokias iškilias asmenybes, kaip palaimintasis, Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis, kankinys, palaimintasis, arkivyskupas Teofilius Matulionis, didysis Lietuvos poetas, Seinų vyskupas Antanas Baranauskas“, – savo istorinių archyvų atradimus vardija V.Bilotas.
Įspūdingas istorinių archyvų atradimų kraitis artimiausiu metu turėtų pasipildyti. Tyrinėtojas jau planuoja ekspedicijas į kitus Rusijos archyvus.
