Temperatūra pakiltų 0,24 laipsnio?
2 min. trukmės filmukas „Visa tiesa apie žaliąją energiją“ pradedamas retoriniu klausimu: „Kas blogai su vėjo jėgainėmis?“
Iškart seka teiginys „stebėjimai rodo, kad vėjo turbinos keičia vietos klimatą“, paminimas „neseniai Harvardo universitete atliktas tyrimas“, kuris esą parodė, kad, jei visa JAV elektros energija būtų gaminama vėjo turbinomis, JAV žemyninės dalies temperatūra pakiltų 0,24 laipsnio“.
Vėliau teigiama, kad vėjo turbinos sukelia „žemo dažnio triukšmą, kuris kelia pavojų netoliese gyvenančių žmonių sveikatai“, „kasmet pražudo milijonus šikšnosparnių ir paukščių“.
Atkreipiamas dėmesys į techninę priežiūrą – specialios paskirties laivų statybą, nuolatinį menčių keitimą, didelį tepalų poreikį (esą reikia 350 tonų vienai vėjo turbinai per jos eksploatacijos laikotarpį), tai, kad „dėl milžiniško dydžio ir pavojingos cheminės sudėties jų negalima perdirbti“.
Šį įrašą galima rasti „TikTok“ paskyroje „creative.society.lietuva“, kur jis peržiūrėtas bemaž 15 tūkst., socialiniame tinkle „Facebook“, kur juo pasidalyta 900 kartų.
Realiausias pavojus – krentantis sniegas
Komentarą apie įraše skambančius teiginius portalui 15min pateikė Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis.
„Naudojami klasikiniai iškastinio kuro gerbėjų teiginiai, neva vėjo elektrinių turbinos yra paukščių naikintojos, sunaudoja daug tepalo, susidaro daug atliekų, kenkia žmonių sveikatai ir dar netgi keičia klimatą.
Naudojami klasikiniai iškastinio kuro gerbėjų teiginiai
Žinoma, susirūpinti yra dėl ko – vėjo elektrinės atplėšia vis didesnę rinkos dalį iš naftos, dujų ir anglies, t. y. iškastinio kuro sektoriaus“, – sakė jis.
Pasak mokslininko, vaizdo įraše nepaminėta tik vizualinės taršos problema, kuri iš tikrųjų esanti aktuali ir diskutuotina: „Nesutariama, ar vėjo elektrinių parkai darko kraštovaizdį, ar atvirkščiai – jį pagyvina ir paįvairina. Vieningos nuomonės šiuo klausimu, matyt, nebus, nes kiekvienas žmogus gali turėti savo subjektyvius kriterijus, kurie urbanistinio kraštovaizdžio elementai yra gražūs arba negražūs.“
Dr. A.Bukančio žodžiais, vėjo elektrinių turbinos, kaip ir kiekvienas aukštas statinys, gali būti kliūtis paukščiams bei šikšnosparniams, bet iki šiol nėra faktinių duomenų, kad vėjo elektrinių parkuose būtų masiškai „sumalami“ ir nužudomi sparnuočiai, o turbinų papėdėse gulėtų jų lavonai.
„Stikliniai miestų dangoraižiai pražudo daug daugiau paukščių“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Specifinis garsas ir vibracija, anot jo, yra neišvengiamas tokių įrenginių palydovas, todėl nustatytos sanitarinės normos, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų pastatų gali būti vėjo elektrinės. Kur kas didesnį triukšmą ir vibraciją kelia automobilių transportas, pvz., kai nuo važiuojamosios kelio dalies vos 1–2 m atstumu stovi gyvenamieji pastatai, o triukšmo lygis siekia net 70–80 dB. Tyrimai rodo, kad tai gali sukelti tam tikrų negalavimų.
Mokslininkas pripažino, kad vėjo turbinų menčių perdirbimo problema pradėta spręsti pavėluotai, tik prieš porą dešimtmečių. Šiuo metu jau sukurtos jų perdirbimo technologijos – perdirbtos atliekos bus naudojamos statybinių medžiagų gamyboje ir tiesiant kelius, dalis – net naujų menčių gamybai.
Negi geriau būtų mazutu kūrenama elektrinė?
„Apie milžiniškus sunaudojamo tepalo kiekius informacija yra neteisinga ir klaidinanti. Negi geriau būtų mazutu kūrenama elektrinė?“ – retoriškai klausė profesorius.
Jo teigimu, vėjo jėgainių parko poveikis klimatui nagrinėtas daugybėje mokslinių publikacijų: „Bet poveikis, reikia pabrėžti, yra tik vietinis, t. y. mikroklimatinio lygmens. Jis gali pasireikšti didesnės turbulencijos sukūrimu pažemio oro sluoksnyje ir oro srauto krypties deformacijomis.
Bet oro turbulencija pučiant vėjui susidaro ir nesant vėjo turbinų! Kai vėjas silpnas (iki 2,5–3 m/sek.), turbinų mentės išvis nesisuka ir ramybės nedrumsčia, tuomet „susirūpinimą“ gali kelti nebent šių statinių saulėtu oru sudaromi šešėliai.
Dideliuose vėjo elektrinių parkuose turbinos išdėstomos tam tikrais atstumais viena nuo kitos (priklausomai nuo jų aukščio), kad darytų kuo mažesnį poveikį viena kitai.“
Vienas iš realių pavojų, kuriuos kelia vėjo elektrinių turbinos, susijęs su šlapio sniego arba lijundros apšalu ir šlapio sniego apdraba, įspėjo dr. A.Bukantis. Ant menčių susidaręs apšalo arba šlapio sniego sluoksnis, joms pradėjus suktis, gali atitrūkti ir nukristi ant žemės. Todėl tokių reiškinių metu geriau po vėjo turbinomis nestoviniuoti.
Atsinaujinančių išteklių poveikis neišvengiamas
Harvardo Johno A. Paulsono inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokykloje (SEAS) iš tiesų buvo atliktas tyrimas, kuriame nurodytas minėtas skaičius. Bet jo rezultatai buvo pristatyti jau senokai – 2018 m. spalį.
„Didelėms vėjo jėgainėms reikėtų daugiau žemės ir jos darytų didesnį poveikį aplinkai, nei manyta anksčiau“, – taip šios ir dar vienos studijos rezultatai buvo apibendrinti mokyklos pranešime.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti energijos tyrimams skirtame žurnale „Joule“. Savo įžvalgas šia tema mokslininkai – šios mokyklos taikomosios fizikos ir Kennedy mokyklos viešosios politikos profesorius Davidas Keithas bei aplinkosaugos mokslininkas Lee Milleris – publikavo ir žurnale „Environmental Research Letters“.
D.Keitho teigimu, norėdami sustabdyti anglies dioksido išmetimą, turime greitai atsisakyti iškastinio kuro. Tam turime rinktis iš įvairių mažo anglies dioksido kiekio technologijų, kurios visos turinčios tam tikrą socialinį ir aplinkosauginį poveikį.
„Energijai išgauti visi atsinaujinantys jos šaltiniai turi keisti natūralius energijos srautus, todėl poveikis klimatui yra neišvengiamas, bet jo dydis ir pobūdis labai skiriasi“, – pažymėjo mokslininkai. Anot D.Keitho, vėjas pranoksta anglį pagal visus aplinkosaugos rodiklius, tačiau tai nereiškia, kad jo poveikis yra nereikšmingas.
Jau prieš dešimtmetį fizikas aprašė, kaip kiekviena vėjo turbina už savęs sukuria „vėjo šešėlį“, kuriame jos mentės sulėtina orą. Komerciniai tokių jėgainių parkai jas išdėsto apgalvotai, kad sumažintų „šešėlių“ poveikį.
Tik sumaišo šiltą ir šaltą orą
Pastarajame tyrime, be kita ko, buvo aiškinamasi, kaip didžiuliai vėjo jėgainių parkai paveiktų klimato sistemą.
Naudodami standartinį orų prognozavimo modelį, D.Keithas ir L.Milleris nustatė bazinį 2012–2014 m. JAV klimatą. Trečdalį šalies žemyninės dalies padengė tiek vėjo jėgainių, kad būtų patenkintas dabartinis elektros energijos poreikis (0,5 teravatų, nors patys mokslininkai abejoja, kad JAV būtų pagaminta tiek vėjo energijos).
Galiausiai apskaičiavo, kad tuomet vidutinė paviršiaus temperatūra JAV žemyninėje dalyje pakiltų 0,24 laipsnio pagal Celsijų, rašoma tyrimo rezultatuose. Šis skirtumas susidaro iš to, kad turbinos aktyviai maišo orą prie žemės su esančiu aukščiau.
Poveikis labiau matyti naktį, kai oras paprastai būna ramesnis: prie paviršiaus būna šalčiau, o šiltesnės masės pakyla aukščiau. Besisukančios turbinos šiltą orą stumia žemyn, o vėsų – aukštyn. Dieną šis efektas pastebimas mažiau.
Įvairūs tyrimai rodo, kad vėjo turbinos keičia vietos klimatą (čia, čia, čia) – buvo pastebėtas atšilimas netoli veikiančių JAV vėjo jėgainių (mokslininkai pateikė nuorodas į šiuos: čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia.
Šio darbo nereikėtų vertinti kaip esminės vėjo energijos kritikos. Kai kurie vėjo poveikiai klimatui bus naudingi – keli pasauliniai tyrimai rodo, kad vėjo energija vėsina poliarinius regionus.
Bet D.Keithas pabrėžė, kad jo ir kolegos tyrimas nebuvo skirtas įrodyti turbinų keliamą žalą: „Šio darbo nereikėtų vertinti kaip esminės vėjo energijos kritikos. Kai kurie vėjo poveikiai klimatui bus naudingi – keli pasauliniai tyrimai rodo, kad vėjo energija vėsina poliarinius regionus. Šį darbą veikiau reikėtų vertinti kaip pirmą žingsnį siekiant rimčiau įvertinti visų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių poveikį.“
Pasak jo, tiesioginis vėjo energijos poveikis klimatui pasireiškia akimirksniu, o nauda dėl sumažėjusio išmetamų teršalų kiekio kaupiasi lėtai.
„Jei jūsų perspektyva yra artimiausi 10 metų, vėjo energija kai kuriais atžvilgiais turi didesnį poveikį klimatui nei akmens anglis ar dujos. Jei žvelgiama į ateinančius tūkstančius metų, vėjo energijos poveikis klimatui yra nepalyginamai mažesnis nei anglies ar dujų“, – nurodė fizikas.
Be to, vėjo ir saulės energija mažina tam tikrų teršalų (SOx – sieros dioksido, NOx – azoto dioksido, PM 2.5 – mikroskopinių dalelių) ir toksinių teršalų, pavyzdžiui, gyvsidabrio, kurie turi didelio poveikio visuomenės sveikatai, išmetimą. Vėjo ir saulės energijos poveikis klimatui esąs nedidelis, palyginti su iškastinio kuro.
Pranoksta iškastinį kurą
Tyrėjai pabrėžė, kad klimato kaita dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų akivaizdžiai kelia daug didesnę grėsmę visame pasaulyje ir ilguoju laikotarpiu nei vėjo jėgainių paskatintas oro sušilimas, kuris yra laikinas ir sustoja, kai mentės nebesisuka.
Anot D.Keitho, nepaisant galimų trūkumų, vėjo energija vis tiek palankesnė aplinkai nei iškastinis kuras. Šių jėgainių poveikis skiriasi nuo žmogaus paskatintos klimato kaitos. Tai daugiausia yra vietinis ir laikinas – kol turbinos sukasi – oro atšilimas.
Klimato kaita, priešingai, yra visuotinis poveikis, apimantis ne vien temperatūrą, bet ir daugiau elementų: jūros lygio kilimą, ekstremalius orus, tirpstančius ledynus ir pan. Net jei kuri nors šalis visai nebeišmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, vis tiek patirtų klimato kaitą.
Tad būtų klaidinga teigti, kad turbinos prisideda prie klimato kaitos, kaip rašoma, pavyzdžiui, šiame straipsnyje. Temperatūra aplink pakyla ne dėl to, kad į klimato sistemą įliejama daugiau energijos, o dėl to, kad jau esantis šiltesnis oras sumaišomas su šaltesniu.
„Vėjas pranoksta iškastinį kurą pagal visus pagrįstus ilgalaikio poveikio aplinkai, tenkančio vienam pagamintos energijos vienetui, rodiklius“, – nurodyta tyrimo rezultatuose.
Carnegie gamtos mokslų instituto klimato mokslininkas Kenas Caldeira, nedalyvavęs tyrime, pripažino, kad tyrimas atrodo patikimas.
Statote vėjo turbiną. Poveikis klimatui daromas. Bet, kol ją eksploatuojate, klimato kaita nestiprėja.
„Iškastinio kuro deginimo poveikis klimatui yra kaupiamasis, – naujienų agentūrai AP sakė jis. – Kuo ilgiau eksploatuojate anglies elektrinę, tuo klimato kaita stiprėja.
Priešingai, vėjo jėgainių poveikis klimatui yra tiesiog toks, koks yra. Statote vėjo turbiną. Poveikis klimatui daromas. Bet, kol ją eksploatuojate, klimato kaita nestiprėja. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje, kalbant apie klimatą, vėjo jėgainės yra akivaizdžiai geresnės už iškastinį kurą.“
Beje, vienas tyrimas parodė, kad didžiuliai vėjo jėgainių parkai galėtų susilpninti uraganų lietų ir pakrančių audrų bangas.
Daugiau paukščių žūva kitaip
Šios turbinos iš tiesų skleidžia žemo dažnio triukšmą 20–200 Hz diapazone (čia, čia).
Dėl tokio triukšmo gali atsirasti (čia, čia, čia) galvos skausmas, dirglumas, irzlumas, nuovargis, imti svaigti galva, spengti ar skaudėti ausyse, sutrikti miegas, būti sunkiau susikaupti. Kalbama ir apie kai kurių ligų riziką ar paūmėjimą.
Atsižvelgdamos į neigiamą triukšmo poveikio poveikį sveikatai, daugelis šalių ir tarptautinių organizacijų nustatė triukšmo kontrolės taisykles. Pavyzdžiui, Suomijos aplinkos ministerija nustatė 45 dB ribą turbinų keliamam triukšmui dieną ir 40 dB ribą nakties metu. Jungtinėje Karalystėje šios ribos – atitinkamai 40 dB ir 43 dB.
Taivane dieną ir vakare turbinų triukšmo limitas gyvenamosiose vietovėse, – 39 dB, mišriose gyvenamosiose ir komercinėse (pramoninėse) vietovėse – 44 dB, pramoninėse vietovėse – 47 dB. Naktį – atitinkamai 36 dB, 41 dB ir 44 dB.
Tiesa, kad turbinos kelia grėsmę sparnuočiams, bet, kaip pažymi paukščių apsaugos organizacija „American Birds Conservacy“, jie patiria daug grėsmių, kurios visos reikšmingos.
JAV buvo apskaičiuota, kad dėl vėjo turbinų kasmet žūva iki 450 tūkst. paukščių ar net daugiau. Jungtinėje Karalystėje – 10–100 tūkst.
„Šie skaičiai nėra visiškai nereikšmingi, – teigiama tinklalapyje „Birdfact“, – tačiau jie nublanksta prieš tai, kiek paukščių žūva atsitrenkę į pastatus (vien JAV – apie 1 mlrd. paukščių per metus) ir patekę katėms į nagus (vien JAV – nuo 1 iki 4 mlrd. paukščių).“
Kitaip tariant, paukščių, kuriuos pražudė vėjo turbinos ir kurie žuvo patekę į šių keturkojų nagus ar atsitrenkę į statinius, santykis yra 1/2500–1/10 000.
„Taigi apskritai vėjo turbinos nelaikomos didele grėsme paukščių gyvenimui, jei tik stengiamasi, kad turbinos būtų atokiau nuo migracijos kelių ir kitų teritorijų, kuriose gausu paukščių“, – apibendrinta tekste.
Yra dar bent vienas būdas, mokslininkų teigimu, galintis apsaugoti sparnuočius nuo žūties, – nudažyti turbinos mentes juodai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.