Pavojingus vėjus Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skirsto pagal jų stiprumą ir formą.
Audra vadinamas reiškinys, kai vėjo greitis viršija 20,8 m/s. Vėjas plėšia šiferio lakštus, kaminų stogelius, lengvi daiktai pastumiami iš vietos, lūžta didelės medžių šakos, kartais lūžta medžiai, kiti išraunami su šaknimis.
Škvalas – staigus sūkuringas vėjo sustiprėjimas per trumpą laiką (mažiau nei 2 min.) Vėjo greitis gali būti 20–30 m/s ir daugiau, keičiasi jo kryptis. Škvalas trunka 1–5 min. Siaučiant škvalui dažniausiai kartu pliaupia liūtis, krinta kruša, griaudėja perkūnija.
Uraganinis vėjas – kai jo greitis viršija 33 m/s. Urganas pasižymi didele griaunamąja jėga: sugriaunami miestai, nuplaunamos ir sunaikinamos salos, būna daug žmonių aukų.
Viesulas – sūkurys, kuriame vėjas sukasi keliasdešimties metrų per sekundę greičiu (gali siekti net 130 m/s). Iš pažiūros panašus į piltuvą. Lietuvoje jų pasitaiko, nors ir ne tokių galingų, kaip tropikuose. Gana dažnai viesulai susisuka virš jūros, laužydami medžius pralekia mišku. Stipriausias viesulas, 1981 m. gegužės 29 dieną kliudęs Širvintas, netgi pareikalavo žmonių aukų.
„Siautė škvalas. Niekas nepranešė matęs viesulą. Stipriausias vėjas užfiksuotas Kaune – 26 m/s, Dotnuvoje – 22 m/s“, – apie sekmadienio naktį praūžusią stichiją portalui 15min.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos budinti sinoptikė Ieva Nariūnaitė.