Sekite 15min Google
Pasiūlė referendumo datą
Parlamentarai rugsėjo 22 d. po svarstymo pritarė, kad Konstitucijoje nebeliktų draudimo šalies teritorijoje turėti masinio naikinimo ginklų. Netrukus į tai sureagavo ir socialinių tinklų vartotojai.
„Nepamirškime: 99 VALDŽIOS atstovai balsavo už Lietuvos VALSTYBĖS pavertimą atominės atakos taikiniu. Be valstybės sutikimo“, – pasipiktino buvęs užsienio reikalų ministras ir parlamentaras Povilas Gylys.
Jo frazė sulaukė 2,9 tūkst. reakcijų ir 340 komentarų, 230 žmonių įrašu pasidalijo.
Bent keletas „Facebook“ vartotojų pastarosiomis dienomis paskelbė po seriją įrašų, kuriuose kritikavo ketinimus keisti Konstituciją, kai kuriuos – ir su klaidingomis interpretacijomis.
„NATO planai reikalauja panaikinti 137 straipsnį? Kokiam konkrečiam gynybos veiksmui jis trukdo?“ – retoriškai paklausė vienas. „Kodėl toks planas buvo rengiamas remiantis prielaida, kad galiojantis konstitucinis draudimas bus panaikintas?“ – domėjosi jis.
Įvairių įrašų apie Konstitucijos 137 straipsnio keitimą pastaruoju metu šis internautas skelbė kasdien, kartais – net po porą per dieną.
Juose citavo Šiaurės Atlanto sutartį ir pasirašiusiųjų valstybių norą gyventi taikoje su visomis tautomis bei vyriausybėmis, klausė, „kam naikinti 137 straipsnį, jeigu jau esame po NATO branduoliniu skėčiu“, aiškino, kad sprendimus šiuo svarbiu klausimu turėtų priimti ne parlamentas, o tauta, net pasiūlė referendumą surengti su artimiausiais savivaldos rinkimais kitąmet.
Nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus šių šalių teritorijose.
Kremlius atsakė grasinimais
Šie išvedžiojimai sutampa su propagandos naratyvais, kuriuos rugpjūtį išskyrė Lietuvos kariuomenės analitikai. Anot jų, liepą Rusijos propagandos taikinyje buvo atsidūrusios diskusijos dėl siūlymo iš Konstitucijos išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje.
Pareigūnai esą nevengė grasinimų Lietuvai ir tikino, kad branduolinio ginklo dislokavimas rytiniame NATO flange priverstų Rusiją reaguoti konvencinėmis priemonėmis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas įspėjo, kad branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje sumažintų valstybės saugumą ir priverstų Rusiją imtis atsakomųjų priemonių.
Taip pat skaitykite: Rusijos propaganda liepą taikėsi į Lietuvos siekį atsisakyti branduolinio ginklo draudimo
Propagandininkai „siekė bauginti Lietuvos visuomenę, teigdami, kad tokiais sprendimais Baltijos šalys artėja prie Trečiojo pasaulinio karo, o Lietuvą gali ištikti „Ukrainos likimas“, pažymėjo ekspertai.
Jų žodžiais, neatmestina, kad Rusija toliau sieks išlaikyti branduolinės ginkluotės temos aktualumą, kelti nepasitenkinimą Lietuvos visuomenėje ir trikdyti gynybos politikos sprendimo priėmimo procesus. Cituoti įrašai tai patvirtina.
Draudimas pasenęs
Kaip žinoma, liepos pradžioje Seimas pradėjo svarstyti siūlymą iš Konstitucijos išbraukti nuostatą dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje. Praėjusią savaitę jam pritarta po svarstymo.
Pagrindinio šalies įstatymo 137 straipsnyje teigiama: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“
Pusšimtis parlamentarų dar liepos 3-iąją įregistravo siūlymą šią nuostatą išbraukti. Dėl to kiek anksčiau sutarė šalies aukščiausi politikai.
Šio žingsnio poreikis argumentuojamas pakitusia geopolitine aplinka ir siekiu suteikti Lietuvai galimybę, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, pažymėta pataisos aiškinamajame rašte.
Draudimas Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus, kaip priminė projekto autoriai, buvo priimtas atkūrus Nepriklausomybę. Tuo metu šalies teritorijoje dar buvo Rusijos karinės pajėgos, o vienas svarbiausių valstybės uždavinių buvo užtikrinti visišką okupacinės kariuomenės išvedimą, įtvirtinti valstybės suverenitetą ir užkirsti kelią bet kokiam prievartiniam įtraukimui į postsovietines Rytų sąjungas.
Tai esą reiškia, kad Lietuvos teritorijoje negalėtų būti branduolinių ginklų net ir tuo atveju, jei tokia priemonė būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis ir būtų reikalinga mūsų šalies bei sąjungininkų gynybai.
Mūsų šalis yra tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių masinio naikinimo ginklus, dalyvė, todėl draudimo panaikinimas nepanaikintų ir nepakeistų šalies tarptautinių įsipareigojimų branduolinio, cheminio, bakteriologinio ir toksinio ginklo neplatinimo, draudimo ir kontrolės srityse.
Lietuvos saugumas dabar neatsiejamas nuo NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemos, grindžiamos visų Aljanso pajėgumų visuma, įskaitant branduolinį atgrasymą, kuris yra viena iš esminių Aljanso kolektyvinės gynybos architektūros dalių. Tačiau Konstitucijos taisymas nėra įtrauktas į NATO planus, priešingai nei tikina „Facebook“ vartotojas.
Jau „rado“ vietą – Kapčiamiestyje
Pataisos iniciatorių teigimu, pastaraisiais metais Europos saugumo padėtis reikšmingai pablogėjo.
Rusijos agresija prieš Ukrainą, branduolinės retorikos eskalavimas, branduolinių pajėgumų modernizavimas ir karinės infrastruktūros stiprinimas Lietuvos kaimynystėje, įskaitant Kaliningrado sritį ir Baltarusiją, esą lemia būtinybę užtikrinti, kad mūsų šalies galimybės visapusiškai dalyvauti NATO atgrasymo sistemoje nebūtų ribojamos.
„Nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus šių šalių teritorijose, – teigiama aiškinamajame rašte. – Absoliuti NATO valstybių dauguma neturi įstatymo lygmens draudimų.“
Regiono valstybės – Latvija, Estija ir Lenkija – esą neturi tokio pobūdžio nei konstitucinių, nei įstatyminių apribojimų. Suomijos parlamentas birželio 17 d. panaikino ilgalaikį branduolinių ginklų draudimą jos teritorijoje. Vyriausybė patikino, kad šiuo metu neplanuojama dislokuoti branduolinių ginklų, teisinė kliūtis tam buvo pašalinta, siekiant suderinti ją su NATO atgrasymo strategija.
Kelios NATO valstybės, pavyzdžiui, Norvegija, laikosi politikos, kad taikos metu branduoliniai ginklai jų teritorijoje negali būti dislokuoti. Islandija draudžia branduolinių ginklų buvimą jos teritorijoje ir teritoriniuose vandenyse. Tiesa, neseniai leista JAV branduoliniams povandeniniams laivams lankytis jos uostuose, bet tik su griežta sąlyga, kad jie negabens branduolinių ginklų.
Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti šios šalies strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
„Financial Times“ birželio pradžioje pranešė, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje.
Prasidėjus diskusijoms dėl Konstitucijos keitimo, internautai ėmė aiškinti ne tik kad ruošiamasi Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus, bet ir kad jau parinkta konkreti vieta – planuojamas Kapčiamiesčio poligonas.
Taip pat skaitykite: Konstitucijos keitimas priminė Kapčiamiestį: ar ten tikrai atsidurs branduolinis ginklas?
Taip pat skaitykite: Nerimsta dėl branduolinio ginklo draudimo: jau piešia juodžiausią scenarijų
Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo numatytas spalio 6 d., o galutinis priėmimas – sausio 12 d.
Norint priimti Konstitucijos pataisą, parlamentarai turės balsuoti du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Norint išbraukti minėtą straipsnį, projektą turės palaikyti mažiausiai 94 parlamentarai iš 141.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Atsisakyti draudimo dislokuoti masinio naikinimo ginklus norima dėl pakitusios geopolitinės aplinkos, tai nėra NATO reikalavimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
