„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vėl klaidina apie Alzheimerio ligą: cholesterolio kiekį mažinantys vaistai jos nesukelia

Socialiniuose tinkluose vėl platinama klaidinanti informacija, neva Alzheimerio liga atsirado šiais laikais, o ją sukelia nedaug cholesterolio turinti mityba ir cholesterolio kiekį mažinantys vaistai. Tai nėra tiesa – šis susirgimas (tam tikras demencijos tipas) buvo aprašytas jau daugiau nei prieš šimtmetį, gerokai iki tol, kai buvo sukurti šie medikamentai.
Alzheimerio liga
Alzheimerio liga / 123RF.com nuotr.

Šaltinis – natūropatas

„Alzheimerio liga yra gydytojų sukelta liga“, – tokią žinią liepos pabaigoje paskelbė viena „Facebook“ vartotoja.

Prieš 40 metų žmonėms šis susirgimas neva net nepasireiškęs, o dabar ji tariamai esanti „ketvirta JAV vyresnių nei 65 metų žmonių žudikė“.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Netiesa, kad Alzheimerio liga atsirado neseniai, o ją sukelia cholesterolio kiekį mažinantys vaistai
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Netiesa, kad Alzheimerio liga atsirado neseniai, o ją sukelia cholesterolio kiekį mažinantys vaistai

„Kas yra Alzheimerio liga? Tai smegenų izoliacijos – mielino – nykimas!! – tęsė internautė. – Iš ko sudarytas mielinas? Iš cholesterolio!!!

Jei laikotės mažo cholesterolio kiekio dietos arba vartojate vaistus nuo cholesterolio, tai greičiausias kelias į Alzheimerio ligą.”

Šiuo įrašu dalijamasi socialiniame tinkle „Facebook“. Tas pats tekstas plito ir praėjusiais metais. Jis yra klaidinantis ir jau ne kartą paneigtas.

Internautai kartu platina vaizdo įrašą, kuriame dr. Joeliu Wallachu pristatomas vyras prieš auditoriją pasakoja apie Alzheimerio ligą ir jos atsiradimą.

Penktadalis žmogaus organizme esančio cholesterolio yra smegenyse.

Sprendžiant iš vandens ženklo, minutės trukmės filmukas paimtas iš „TikTok“. Jis buvo paskelbtas paskyroje cq_medcorps. Čia galima rasti ir daugiau J.Wallacho vaizdo įrašų.

Juose pateikiama įvairių „medicininių“ patarimų, bet daugumą jų galima priskirti paprasčiausioms sąmokslo teorijoms ir melagienoms, neturinčioms jokio mokslinio pagrindo. Be to, reklamuojami J.Wallacho įkurto prekės ženklo maisto papildai, kuriuos jis nepagrįstai yra siūlęs kaip vaistus nuo COVID-19.

J.Wallachas turi veterinarijos gydytojo išsilavinimą, skelbiasi esąs gydytojas natūropatas, autorius ir dėstytojas. Natūropatija yra gydymas natūraliais metodais, be vaistų ir chirurgijos.

Alzheimerio liga yra neurologinis susirgimas. Kiek J.Wallachas kompetentingas neurologijoje, kad galėtų patikimai analizuoti šią ligą, jo puslapyje nenurodyta.

Sveikatai tikrai svarbus

Teiginys, kad Alzheimerio liga yra nauja ir ją sukelia žemas cholesterolio lygis, yra neteisingas. Jis prieštarauja dabartiniams moksliniams įrodymams apie šios medžiagos įtaką aptariamam susirgimui.

Tai yra progresuojanti neurodegeneracinė galvos smegenų liga, dėl kurios plonėja ir nyksta nervų skaidulų jungtys, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai bei sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.

Sveiko žmogaus smegenys yra sudarytos iš dešimčių milijonų neuronų, kurie apdoroja ir perduoda informaciją elektriniais bei cheminiais signalais.

Tokiu būdu jie siunčia pranešimus tarp skirtingų smegenų dalių ir iš smegenų į kūno raumenis bei organus. Alzheimerio liga šį neuronų tarpusavio ryšį sutrikdo, todėl jie nebeatlieka savo funkcijų ir žūsta.

Sinapsės (elektrinių impulsų perdavimo tarp smegenų ląstelių vieta) yra padengtos daug cholesterolio turinčiomis membranomis, kurios yra atsakingos už neurotransmiterių (serotonino, dopamino ir kt.) perdavimą. Mielinas – baltoji medžiaga, izoliuojanti smegenų grandines, – sudarytas iš sandariai suvyniotų membranų, kuriose susikaupę 75 proc. smegenų cholesterolio.

Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje, rašoma Pasaulio širdies federacijos tinklalapyje. Jis yra svarbus ląstelių membranų struktūrai ir funkcijai, veikia kaip tam tikrų hormonų (pvz., estrogeno), tulžies druskų (dalyvaujančių virškinime) ir vitamino D pirmtakas.

Net penktadalis žmogaus organizme esančio cholesterolio yra smegenyse, jis būtinas sinapsių ir įvairių hormonų gamybai.

Be to, cholesterolis padeda nukreipti besivystančias nervų galūnes į jų paskirties vietą vadinamuosiuose lipidų plaustuose. Jei smegenyse trūksta cholesterolio, jų membranos, sinapsės, mielino ir lipidų plaustai negali susidaryti arba tinkamai funkcionuoti, todėl visa smegenų veikla, įskaitant nuotaikos reguliavimą, mokymąsi ir atmintį, sustoja.

Yra dviejų tipų cholesterolis: vadinamieji blogasis ir gerasis. Per daug „blogojo“ ar per mažai „gerojo“ cholesterolio gali sukelti sveikatos problemų. Didelis cholesterolio kiekis organizme didina širdies ir kraujagyslių ligų bei širdies priepuolių riziką.

Kilmė iki galo neaiški

Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos – laipsniško atminties, mąstymo, elgesio ir socialinių įgūdžių prastėjimo – priežastis. Ja daugiausia serga vyresni nei 65 metų žmonės.

Faktų tikrinimo portalas „Health Feedback“ jau pernai paneigė J.Wallacho teiginius apie Alzheimerio ligą. Apie tai yra rašęs ir portalas 15min, Bosnijos ir Hercegovinos, Taivano faktų tikrintojai.

Taip pat skaitykite: Ar tikrai Alzheimerio ligą sukelia cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai?

Demencijos atvejų buvo užfiksuota jau seniai. Kadangi ši liga susijusi su senėjimu, jos atvejų ėmė daugėti ilgėjant žmogaus gyvenimo trukmei.

Alzheimerio liga – labiausiai paplitusi demencijos rūšis, tačiau mokslininkai dar ne iki galo supranta, kas ją sukelia. Tikima, kad yra ne viena jos priežastis.

Geriausiai žinomas rizikos veiksnys – amžius. Svarstoma, kad kalta gali būti ir genetika, nors tai vis dar neįrodyta.

Keli dideli ilgalaikiai tyrimai atskleidė, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, ribotas alkoholio vartojimas ir nerūkymas gali padėti sumažinti susirgimo riziką.

Geriausiai žinomas rizikos veiksnys – amžius. Svarstoma, kad kalta gali būti ir genetika, nors tai vis dar neįrodyta.

Ši liga buvo atrasta prieš daugiau nei šimtą metų, tačiau tai nereiškia, kad ji neegzistavo ir dar seniau.

1906 m. klinikinis psichiatras ir neuroanatomas vokietis Aloisas Alzheimeris psichiatrų susirinkime pranešė apie kurį laiką stebėtą 50-metę.

Moterį medikas stebėjo nuo pat hospitalizavimo pradžios, nes buvo pasireiškusi paranoja, progresuojantys miego ir atminties sutrikimai, agresijos ir sumišimo požymiai. Moteris mirė po penkerių metų.

A.Alzheimerio ataskaitoje buvo nurodyti tam tikri požymiai, kurie buvo pirmas žingsnis iki naujos ligos atradimo.

Wikimedia Commons iliustr./Smegenys ir Alzheimerio liga
Wikimedia Commons iliustr./Smegenys ir Alzheimerio liga

Skrodimo metu buvo nustatyta, kad moters smegenų žievė, t. y. išorinis smegenų sluoksnis, buvo plonesnė nei įprasta, o už neuronų ribų buvo susidariusios nenormalios nuosėdos, vadinamos senatvinėmis plokštelėmis.

Deja, tuo metu A.Alzheimerio tyrimas nesulaukė daug dėmesio. Tik kai kiti gydytojai ėmė pranešti apie panašius atvejus, psichiatras Emilis Kraepelinas 1910 m. išleistame „Psichiatrijos sąvade“ pavartojo terminą Alzheimerio liga.

Po kelerių metų vokiečių psichiatras paskelbė apie dar tris šios ligos atvejus, vėliau – dar vieną, kuris galiausiai pasirodė esantis kita to paties proceso stadija.

Vėlesni tyrimai parodė, kad A.Alzheimerio rastos plokštelės ir susipainiojimai yra šios ligos požymiai, atsirandantys dėl nenormalaus baltymų kaupimosi neuronų išorėje bei viduje. Bet vis dar neaišku, ar šie pokyčiai yra ligos sukėlėjai, ar pasekmė.

Cholesterolio poveikis – priešingas

2012 m. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) atnaujino statinų – cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų – saugumo etiketę, įtraukdami į ją galimą šalutinį poveikį kognityviniams gebėjimams.

Jesse Orrico / Unsplash nuotr./Demencija
Jesse Orrico / Unsplash nuotr./Demencija

Ši liga buvo atrasta prieš daugiau nei šimtą metų, tačiau tai nereiškia, kad ji neegzistavo ir dar seniau.

Nors FDA patikslino, kad šie reiškiniai paprastai nebuvo rimti ir išnykdavo nustojus vartoti vaistus, atnaujinus informaciją kai kurie žmonės susirūpino, kad statinai gali padidinti demencijos ir Alzheimerio ligos riziką.

2019 m. Amerikos širdies asociacija pareiškė, kad nėra įrodymų apie priežastinį ryšį tarp užmaršumo ar sumišimo ir statinų vartojimo.

Ši liga buvo atrasta prieš daugiau nei šimtą metų, tačiau tai nereiškia, kad ji neegzistavo ir dar seniau.

Dideli klinikiniai tyrimai, kurių metu buvo vertinama žmonių, vartojančių statinus ir kitus cholesterolio kiekį kraujyje mažinančius vaistus, taip pat neparodė jų ryšio su demencija.

Priešingai J.Wallacho teiginiui, kad cholesterolio turtinga mityba užkerta kelią Alzhaimerio ligai, atsiranda vis daugiau įrodymų, kad didelis jo kiekis kraujyje gali net padidinti riziką susirgti demencija vėlesniame amžiuje.

15min verdiktas: melas. Netiesa, kad Alzheimerio liga prieš 40 metų neegzistavo ir kad ją sukelia vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje. Šie teiginiai prieštarauja mokslinių tyrimų rezultatams, o ligos atvejų žinota jau seniai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“