„Vilniaus diena“ rašo, kad Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė įsitikinusi, kad šventinėmis dienomis Lietuvoje derėtų paskelbti lapkričio 2-ąją – Vėlines ir gruodžio 24-ąją – Kūčias.
„Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė dvi senosios lietuvių kalendorinės šventės – Vėlinės ir Kūčios, kurios iki šiol yra labai svarbios daugumai Lietuvos žmonių. Vis dėlto dar nuo sovietmečio oficialiai tai yra darbo dienos, o Kūčios neįrašytos net į atmintinų dienų sąrašą“, – piktinasi D.Urbanavičienė.
Pasak jos, Vėlinės lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi mirusiųjų pagerbimo diena, jos pavadinimas turi gilias šaknis ir etimologiškai tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu.
D.Urbanavičienė įsitikinusi, kad Vėlinių negali pakeisti „atneštinį pavadinimą įgavusi Visų šventųjų diena“. Ji atkreipė dėmesį, kad žmonės kapus lanko ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir 2-ąją, dažnas vyksta į atkampiausias Lietuvos vietas pagerbti savo artimųjų kapų ir susitikti su giminėmis.
„Tam reikia mažiausiai dviejų laisvadienių, dėl to būtina kaip švenčių dieną įteisinti ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją – Vėlines, kurios iki šiol turi tik atmintinos dienos statusą“, – mano Etninės kultūros globos tarybos vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje ir Liuksemburge, ši diena taip pat paskelbta laisvadieniu.
D.Urbanavičienės nuomone, svarbu laisvadieniu paskelbti ir Kūčias.
Pasak D.Urbanavičienės, kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti Kalėdų laikotarpį jau nuo gruodžio 24 dienos ir švenčia daugiau kaip šešias dienas.
„Pagal lietuvių papročius Kūčios yra itin svarbi šventė – tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena“, – teigė ji.
Pasak D.Urbanavičienės, kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti Kalėdų laikotarpį jau nuo gruodžio 24 dienos ir švenčia daugiau kaip šešias dienas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys atsargiai vertina kiekvieną pasiūlymą dėl švenčių sąrašo praplėtimo.
„Diskusijos turi būti labai rimtos, ilgos, išsamios ir bet kurios naujos šventinės dienos įteisinimas turi būti labai atsargus“, – sakė jis.
Pasak komiteto vadovo, „šventinių dienų sąrašo išplėtimas negali būti begalinis, tuo labiau kad Lietuva dar toli gražu nėra išlipusi iš ekonominės ir socialinės duobės, o švenčių turi jau visai nemažai“.
Valdantieji politikai atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant pasiūlymus dėl naujų laisvadienių įteisinimo, „gali kilti neigiamų ekonominių padarinių – dėl papildomos šventinės dienos nustatymo padidėtų darbo valandos kaina, sumažėtų darbuotojų, dirbančių pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus, „Sodros“ biudžetą“.
