Vasaros laikas septyniems mėnesiams įvedamas paskutinį kovo sekmadienį (šiemet – naktį iš kovo 30-osios į 31-ąją), 3 val. laikrodžius pasukant valanda į priekį. Prie žiemos laiko grįžtame paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties, pasukdami laikrodžio rodyklę valanda atgal.
Lietuvoje vasaros laikas įvedamas nuo 2003-iųjų. Po kelerių metų Vyriausybė pasiūlė Europos Komisijai, kuri teiravosi Europos Sąjungos narių nuomonės, toliau taikyti vasaros ir žiemos laiko sistemą. Tai nuspręsta apklausus asocijuotas verslo struktūras, valstybės institucijas, mokslo įstaigas, įmones ir atlikus gyventojų apklausą.
„Visuomenės apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai būtų linkę atsisakyti tokios praktikos, – tuomet pažymėjo Vyriausybė. – Apibendrinus tyrimų metu gautus atsakymus, daroma išvada, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema nedaro neigiamo poveikio ūkio sektoriams, todėl nesiūloma keisti dabar galiojančios vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistemos.“
Sezoninį laiką turi ne tik dauguma Europos šalių, bet ir dešimtys valstybių kituose žemynuose. Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar XVIII a. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas.
Anot specialistų, šviesiuoju paros metu būname geresnės nuotaikos ir darbingesni. Tačiau medikai tvirtina, kad ekonominis efektas neatperka rodyklių sukiojimo sukeliamo streso, nėra receptų, kaip tuomet atsikratyti dirglumo ar nemigos. Prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.
Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius dar 2008 m. paragino valdžią persvarstyti sezoninio laiko tikslingumą. Išanalizavęs įvairius aspektus, jis padarė išvadą, kad laiko keitimo ekonominė nauda abejotina.
Prieš kelis mėnesius Ministro pirmininko tarnyba nusprendė išsiaiškinti, kaip žmonių sveikatą ir ūkio sektorių veikia laiko keitimas. Tai padaryti Vyriausybė buvo įgaliota 2011 m. pavasarį, tačiau lėšų tyrimui – 12,4 tūkst. litų – rasta tik dabar.
Užpernai Seime buvo kilę diskusijų dėl laiko keitimo, tuomet nuspręsta Vyriausybei pavesti atlikti išsamų tyrimą ir galbūt kreiptis į EK su prašymu leisti Lietuvai nebesukioti laikrodžių. Anksčiau uždelsus kreiptis EK vasaros laiko taikymas visoms ES šalims pratęstas iki 2016 m.
Geografiškai Lietuvos teritorija aprėpia dvi laiko juostas. Vakarinė šalies dalis patenka į pirmąją, o likusioji – į antrąją laiko juostą.
