Pamaryje vyrauja šiltesni orai nei kitur Lietuvoje, Kuršių marios – didžiulis vandens telkinys, todėl paprastai jos užšąla vėliau. Tačiau šiemet, vos spustelėjęs šaltukas, jau pirmosiomis gruodžio dienomis marias sukaustė gana tvirtu ledu – jo storis siekė 11–12 centimetrų.
Specialistai sako, kad taip nutiko, nes vandens lygis mariose yra stipriai nukritęs.
„Pavyzdžiui, pernai buvo maždaug metru vandens lygis aukštesnis. Ir mažai vandens, ir nebuvo vėjo – labai greit užtraukė marias“, – sakė Jūrinių tyrimų departamento Hidrologijos sk. specialistas Rimas Rimkus.
Paprastai tokie ledų kalnai susidaro tik pavasarį, prasidėjus ledonešiui
Tačiau užšalusiomis mariomis pasidžiaugti nespėjo net to itin laukiantys žvejai – sustiprėjęs pietų vėjas ledą sulaužė ir suginė ant Ventės rago molų ir krantų. Paprastai tokie ledų kalnai susidaro tik pavasarį, prasidėjus ledonešiui.
Žemas vandens lygis, neįprastai sausas ruduo pakeitė ir paukščių gyvenimą.
„Pačioj Nemuno deltoj šiemet potvynio nėra – neapsemtos nei pievos, nei laukai, todėl paukščių mažiau žymiai. Pernai, užpernai, per paskutinius kelerius metus gruodžio mėnesį būdavo keliolika tūkstančių didžiųjų ančių – ne tik didžiųjų – visokiausių rūšių ančių, daugiau kaip tūkstantis įvairių rūšių žąsų, gulbių tūkstančiai, o šiemet to nėra, nes trūksta vandens“, – aiškino Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys.
Tačiau darbo ornitologams netrūksta – įprastiems sparnuočiams išskridus į šiltuosius kraštus, žieduojami tie, kuriems kurortas – Lietuva.
