Po posėdžio Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis teigė, kad Vyriausybė sieks atskirų funkcijų konsolidavimo, planuojama stambinti padalinius ir suvienodinti informacines sistemas, o dviejų organizacijų apjungimas posėdyje nebuvo patvirtintas.
Planai sujungti VMI ir Muitinės departamentą sulaukė neigiamos verslo atstovų reakcijos, o rugsėjo mėnesio pradžioje verslininkai, susitikę su Vyriausybės bei Ūkio ministerijos atstovais, išsakė kritiką planuojamoms dviejų institucijų jungtuvėms.
Lietuvos verslo konederacijos (LVK) generalinis direktorius Algimantas Akstinas žurnalistams teigė, kad Lietuvos muitinės darbas kiek skiriasi nuo kitų ES šalių panašių institucijų funkcijų.
Muitinės departamento prijungimas prie VMI gali sumažinti darbuotojų kompetencijos bei vadovavimo lygį.
„Lietuva ir jos muitinė yra išorinės ES sienos dalis. Pačios institucijos darbas susijęs su žymiai didesne rizika ir specifika. Muitinės departamento prijungimas prie VMI gali sumažinti darbuotojų kompetencijos bei vadovavimo lygį. Dėl prasto Lietuvos muitinės darbo pasekmes pajustų ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga“, – sakė LVK generalinis direktorius Algimantas Akstinas.
LINEKA (Lietuvos nacionalinė eksperditorių ir logistų asociacija) viceprezidentas Artūras Bertašius teigia, kad bet koks Muitinės departamento prijungimas prie kitos institucijos neišspręs esminių problemų: „Šiandien kalbame apie verslo adminstracinės naštos mažinimą, tačiau tai, kad pasikeis tiesioginiai muitinės vadovai – problemos automatiškai nebus išspręstos. Muitinės procedūros liks tokios pat. Pavaldumo reforma nieko nepakeis.“
Muitinės departamento teigimu, 2014–2015 metų laikotarpiu departmentas turės dalyvauti rengiant ir koreguojant beveik 1000 teisės aktų, o šis procesas pareikalaus didelių administracinių resursų.
Muitinės konsultacinio komiteto narys, „Schenker“ vykdantysis direktorius Edmundas Daukantas po vykusių susitikimų su Danijos ir Švedijos kolegomis sakė, sunku įsivaizduoti Muitinės departamento jungimą su kažkuo, kai Lietuvos laukia svarbūs iššūkiai jau 2015 metais diegiant naująjį Sąjungos muitinės kodeksą
Nacionalinės muitinės laukia didžiuliai iššūkiai padėti verslui išlikti konkurencingam, nes šalis, nepasinaudojusi naujojo Sąjungos muitinės kodekso teikiamomis galimybėmis, rizikuoja likti tarp atsilikėlių.
„Privataus verslo atstovų laukia didelis darbas, kuris pareikalaus ir reikšmingų finansinių investicijų į naujos programinės įrangos diegimą, specialistų apmokymą, kadangi jie turės gebėti vienu metu dirbti su senąja ir naująja sistema diegiant naująjį ES muitinės kodeksą“, – sakė E.Daukantas. Jo teigimu, nacionalinės muitinės laukia didžiuliai iššūkiai padėti verslui tuo metu išlikti konkurencingam, nes šalis, nepasinaudojusi naujojo Sąjungos muitinės kodekso teikiamomis galimybėmis rizikuoja likti tarp atsilikėlių.
Verslo atstovai teigia, kad Finansų ministerija net nebuvo pateikusi konsolidavimo projekto įgyvendinimo naudos ir kaštų analizės. Anot verslininkų, jeigu būtų buvę nuspręsta vykdyti tokio pobūdžio reformą Lietuva galėjo netekti dalies aukšto profesionalumo darbuotojų.
LINAVA prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigia, kad planuojamas naujas darinys negalėtų priimti greitų sprendimų: „Mes kaip asociacija nematome pliusių, jeigu Muitinės departamentas bus sujungtas su kita institucija. Mūsų verslas – dinamiškas, todėl nauja grandioziška struktūra negalėtų veikti taip lanksčiai, stipriai pailgėtų sprendimų priėmimas. Žinoma, ne viskuo esame ir dabar patenkinti, tačiau tai labiau susiję su procedūriniais klausimais“.
Lietuvos muitinė yra nuolat besikeičianti institucija, nuo Lietuvos narystės ES ji yra sumažinusi darbuotojų skaičių beveik tūkstančiu žmonių.
„Muitinės departamentas vykdo ne vieną Europos Sąjungos projektą bei turi tarptautinių įsipareigojimų pagal Pasaulio Muitinės (WCO) veiklą. Kaip bus su šiais projektais, veikla tarptautinėse organizacijose? Statistika labai paprasta, per paskutinius dešimt metų Europos Sąjunga šioje organizacijoje prarado visas pozicijas, nors ten yra priima svarbūs sprendimai, kurie Lietuvai yra labai svarbūs“, – kalbėjo LINEKA prezidentas Tautginas Sankauskas.
Lietuvos muitinės biudžeto pajamų surinkimas laipsniškai mažėja nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 m. ir prisijungus prie Muitų sąjungos (tik 25 proc. surinktų muito mokesčių lieka administravimo išlaidoms). 2011 metais muitinė surinko 2 mlrd. 253 milijonus litų muitų bei 1 mlrd. 963 milijonus litų PVM, tuo tarpu 2013 metais dėl PVM administravimo tvarkos pasikeitimų nuo 2013 m. kovo 31 d., kuomet apie 85 proc. Lietuvos muitinės apskaičiuoto importo PVM perduota administruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, muitų surinkta už 890 mln. litų, o PVM – už 570 milijonus litų.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio teigimu, Lietuvos muitinė yra nuolat besikeičianti institucija, nuo Lietuvos narystės ES ji yra sumažinusi darbuotojų skaičių beveik tūkstančiu žmonių. Šiuo metu Lietuvos muitinėje dirba 2360 darbuotojų (2004 metais darbuotojų skaičius siekė 3369). J. Miškinis pabrėžė, kad įgyvendinant naująjį Sąjungos muitinės kodeksą institucijai reikės parengti apie 600 naujų teisės aktų, ir šiuo laikotarpiu ypač svarbu pertvarkyti muitinės priežiūros procesą taip, kad būtų sudarytos galimybės padidinti sąžiningo verslo konkurencingumą.
