A.Sokolovas surašė atvirą laiškas prezidentei, premjerui, Seimo nariams, Vyriausybei. Smulkiai išnagrinėjo visas galimybes ukrainiečiui dirbti ir gyventi Lietuvoje.
Iš pirmo žvilgsnio tai nėra labai sudėtinga. Investuoji pinigų, įkuri verslą, įdarbini žmonių. Tačiau yra keletas dalykų, kurie riboja tokius užsieniečius verslininkus, – būtina įdarbinti tris žmones.
Ne paslaptis, kad nemažai verslininkų iš Ukrainos ir Rusijos į Lietuvą bėga ne nuo gero gyvenimo. Dauguma jų – pabėgėliai nuo karo ar politinio režimo. Taigi, verslo kūrimas yra kone vienintelis būdas nuolat gyventi Lietuvoje. Vizos paprastai suteikia galimybę Lietuvoje gyventi 180 dienų per metus.
Verslininkas pacitavo įstatymą net pažodžiui: „Užsienio piliečiui, kuris vykdo veiklą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas, jeigu šis asmuo sukuria įmonę, kurioje sukurtos ne mažiau nei 3 darbo vietos ir jose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, arba turintys teisę čia gyventi.“
Trijų darbuotojų taisyklė – naujas reikalas
Pasirodo, ne pinigai yra didžiausia problema. Pieš porą metų dar nebuvo reikalavimų dėl trijų darbo vietų. Valstybė radikaliai pakeitė taisykles.
A.Sokolovas įsitikinęs, kad joks užsieniečio smulkus verslas tokio reikalavimo neatlaikys: „Mes jau dabar analizuojame galimybę uždaryti verslą Lietuvoje ir persikelti į kitą šalį.“
Joks užsieniečio smulkus verslas tokio reikalavimo neatlaikys.
Jeigu įmonei reikalingi darbuotojai, savininkas pats juos pasisamdys – tiek, kiek reikės.
Kita vertus, jeigu darbuotojų neįmanoma aprūpinti reikiamu darbo krūviu, tai jų samdymas prieštarauja ekonomikos dėsniams.
Tokia situacija skatina įdarbinti „mirusias sielas“. Kaip atrodo toks įdarbinimas?
Formaliai išpildydamas įstatymo reikalavimus, darbdavys mokės „Sodrai“ visas nustatytas sumas, o žmonėms – 10 proc. už parašą ir tylėjimą.
Tai, anot A.Sokolovo, neapsaugo Lietuvos nuo „žaliųjų žmogeliukų“. Jie paprastai randa kitus būdus patekti į šalį.
Be to, dabar steigti fiktyvią įmonę nenaudinga. Gauti ilgalaikę vizą į ES galima pigiai ir nepažeidžiant įstatymų.
Verslas – būdas apsigyventi Lietuvoje
Ką reiškia įsteigti fiktyvią įmonę pinigine prasme? Steigimo mokestis plius pragyvenimas. Atvažiavimas mažiausiai dukart per metus pateikti prašymą leidimo pratęsimui ir kortelės gavimui.
Išlaidos per metus, jeigu įmonė kuriama tam, kad vienas asmuo gautų leidimą gyventi šalyje, siekia 8-10 tūkst. eurų.
Gyvenamojo būsto nuoma ar pirkimas. Migracijos tarnyba tikrina, kad jame būtų gyvenama. Atlyginimas sau, nes turi būti mokėjimai į „Sodrą“. Sutartys ir pinigų srautai pagal jas. Tai taip pat tikrinama.
Tačiau bendrovė fiktyvi. Nėra vykdoma veikla, bet mokesčiai nuo tokios fiktyvios įmonės skaičiuojami.
Bendros išlaidos per metus, jeigu įmonė kuriama tam, kad vienas asmuo gautų leidimą gyventi šalyje, siekia 8-10 tūkst. eurų. Tuo metu viza 180 dienų per metus kainuoja tik 35 eurus.
O jei fiktyvi įmonė steigiama su tikslu gauti leidimą laikinai gyventi 2-3 asmenims – taip nutinka dažniausiai – šios išlaidos trigubėja.
Tai kenkia, o ne padeda
„Blogiausia, kad kažkam kažkada pensiją skaičiuos už 8 darbo valandas per dieną, o kažkam – už 8 valandas tinginiavimo“, – toliau pasakojo A.Sokolovas ir paaiškino, kad iš fiktyvių įmonių yra tik nuostoliai, o ne nauda.
Kažkam kažkada pensiją skaičiuos už 8 darbo valandas per dieną, o kažkam – už 8 valandas tinginiavimo.
Primena, kad verslo migrantas, atvykęs į Lietuvą, pasitelkia savo protą, rankas, įgūdžius, atsivežtą turtą, kitoje šalyje gautą pelną. O tai ženklus įnašas į Lietuvos BVP.
„Visas blogis prasideda nuo „mirusiųjų sielų“ įdarbinimo, o baigiasi kyšiais, kriminalu, korupcija, moraliniu visuomenės degradavimu. Abejotina, jog tai gali būti naudinga Lietuvai“, – atviravo ukrainietis.
Jo žodžiais, ekonomikos augimui reikalingas vieno žmogaus darbo našumo didinimas, o ne darbų, su kuriuo susitvarkytų vienas darbuotojas, paskirstymas dviems, trims ar daugiau žmonių.
Šiuo metu įstatymo pakeitimai liečia apie 20 tūkst. žmonių. Dabar šie asmenys Lietuvoje kasmet išleidžia daugiau nei 80 milijonų eurų.
„Tai vartojimo įnašas į BVP. Jei susumuotume išlaidas būstui ir verslui plėtoti, suma išaugtų iki milijardo. Tai daugiau nei 80 milijonų eurų sąskaitose Lietuvos bankuose – minėtus pinigus yra būtina deklaruoti leidimo gyventi šalyje pratęsimui“, – skaičiavo verslininkas.
A.Sokolovas tvirtina, kad kalba daugybės žmonių vardu ir rodo jų pasirašytą kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus. Parašai jau netelpa į tuziną lapų: „Dabar didelė šių žmonių dalis ieško variantus gyventi ne Lietuvoje, ruošiasi verslo, nekilnojamojo turto pardavimui, sąskaitų bankuose uždarymui, išvykimui iš šalies.“
Kiek praras Lietuva?
Ką pranašauja ukrainietis verslininkas, jei nebus atšauktas trijų įdarbintų žmonių pataisa? Mažiausiai 10 tūkst. Lietuvos piliečių ir šalies gyventojų praras darbą.
Tai mokestis už norą sukurti įdarbinimo iliuziją. Tai didesnė žala, nei Rusijos ekonominės sankcijos, embargas.
Tai dešimtimis milijonų eurų mažiau į BVP per metus. Kai kuriems iš šių žmonių reikės mokėti bedarbio pašalpas.
Ekonomika praras mažiausiai 200 milijonų eurų metinių pajamų. Tiek sudaro vien atlyginimai ir mokesčiai, neskaitant apyvartos, eksporto, einamųjų investicijų.
Iš Lietuvos iškeliaus 700 milijonų eurų indėlių bankuose ir kitų verslo investicijų. Verslininkai bus priversti visą tai parduoti pusvelčiui.
„Tai mokestis už norą sukurti įdarbinimo iliuziją. Tai didesnė žala Lietuvai, nei Rusijos ekonominės sankcijos, embargas. Pinigine išraiška tai reiškia, kad minėti įstatymo pakeitimai atneš nuostolį 10-20 kartų didesnį už galimą pelną. Nuostolis gali perkopti ir milijardą“, – tikina A.Sokolovas.
Ukmergėje gyvenanti verslo imigrantų Sokolovų šeima yra įkūrusi savo verslą – vaikų žaidimų centrą „Eifelis“. Verslininko teigimu, šioje įmonėje nėra darbų trims darbuotojams, kuriuos jam privalu įdarbinti.
