Įspėja saugotis
Šių metų kovo viduryje buvo pasirašyta žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartis, kuri atvėrė kelią pirmiesiems šiuo metu Šventosios jūrų uosto atstatymo darbams.
Birželiui besibaigiant jau matosi, kad kažkas šioje teritorijoje vyksta.
Ant tvorų iškabinti didžiuliai tentai su būsimo uosto vaizdais, netrūksta įspėjimų, kad poilsiautojai saugotųsi, nes vyksta statybos darbai.
Kaip pasirašius rangos sutartį pranešime teigė Palangos miesto savivaldybė, „Šventosios jūrų uosto atstatymas svarbus ne tik kurorto gyventojams, vietos ir užsienio svečiams, bet ir turizmo verslo atstovams, buriavimo sporto entuziastams ir, žinoma, – priekrantės žvejams“.
Būtent nuo jiems skirtos infrastruktūros sukūrimo pradėti uosto atstatymo darbai.
Palangos tarybos narys ir žinomas pajūrio verslininkas Vaidas Šimaitis neslepia ambicijų, kad uostas Šventojoje vis dėlto turėtų būti.
„Aš galvoju, kad pasistačius uostą kažin kas kieno podukra bus, jeigu juokiantis sakytume“, – nusijuokia priminus populiarųjį mitą, esą Šventoji Palangai kaip kokia podukra.
Vis dėlto pažadų, kad jau tuoj tuoj šis Šventosios kampas atgis nematyta jėga, niekas nedalina.
Savivaldybė save mato kaip variklį
Tik pasirašius rangos sutartį pavasarį Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kalbėjo apie tai, kad džiugina, jog iniciatyvą atstatyti uostą palaiko Vyriausybė, ministerijos.
Vis dėlto anksčiau duotuose interviu jis neslėpė, kad tai nebūsią lengva.
„Šventosios uostas yra valstybės nuosavybės teise savivaldybei priklausantis strateginis objektas. Neturi rūpėti vien savivaldybei. Savivaldybė yra kaip variklis, kad projektai, kurie padaryti, vyktų toliau – detalusis planas atliktas, sumokėta ne vienas šimtas tūkstančių eurų, techninis projektas – ne vienas šimtas tūkstančių eurų, norisi, kad negulėtų ministerijų stalčiuose ir nebūtų pamiršti.
Aš galvoju, kad pasistačius uostą kažin kas kieno podukra bus, jeigu juokautume.
Jei valstybė ryžosi išleisti ir investuoti atkuriant Šventosios uostą, turime būti tas variklis. Taip pat turime kalbėti su Vyriausybe, iš ko galime finansuoti uostą. Tokia dalia teko mums“, – taip meras kalbėjo šių metų vasarį.
Apie tai, kad tai didžiulis darbas, kuris pagaliau pradėtas, kalba ir V.Šimaitis.
Jo teigimu, netruko kritikų, kartojusių, kad uostą reikia pradėti statyti nuo molo, vis dėlto galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos pinigais esą nebuvo galima praleisti.
Žvejai nyksta
Pasirašydami sutartį, rangovai įsipareigojo per pusantrų metų (iki 2022 m. rugsėjo) sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti slipą, padedantį žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat – gervę, skirtą iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis.
Bus pastatytas ir pastatas, skirtas žvejų valtims, žvejybos įrangai bei pagautam laimikiui laikyti.
Ketinama rekonstruoti ir į Šventosios jūrų uostą vedančią Prieplaukos gatvę.
Taip pat bus įrengta 50 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje žvejai galės laikyti ne tik savo automobilius, bet ir priekabas.
Žvejai nyksta, jaunimas nebenori. Ypač kai atėmė pagrindinę duoną – menkę.
Įgyvendinus šį uosto statybos etapą, bus ne tik įrengta visa žvejams reikalinga infrastruktūra, bet ir sutvarkyta bei apželdinta uosto teritorija.
Paklaustas, kaip yra su žvejais pajūryje, V.Šimaitis neslepia:
„Žvejai nyksta, jaunimas nebenori. Ypač kai jiems atėmė pagrindinę duoną – menkę.“
Tačiau esą žvejai – žmonės išradingi, tad ieško kitų galimybių.
Tarkim, siūlyti turistams pramoginę žvejybą, ta prasme Šventosios uostas, anot V.Šimaičio, turėtų klestėti.
„Kas yra daroma toliau? Buvo susitikimas ir su SVECO projektuotojais, dabar ieškoma galimybių rasti pinigų keisti projekto dalį, kuri padaryta betoniniams molams, keisti betoną į riedulius. Kalbėjome su Danijos ir Vokietijos įmonių atstovais, buvo atvykę pas merą, tai jie paskaičiavo, kad tam numatytą 40 mln. eurų sumą galima sumažinti iki 17-20 mln.
Tai ne galutinė suma, dar žiūrima, nes buvo skaičiuota, kad tiek Klaipėdoje, tiek čia reikia 3,5 m bangolaužos. Dabar Klaipėdoje ji yra didinama iki 5,5 m, tai atlikus studiją būtų galutinai aišku, kiek čia reikės“, – kalbėjo V.Šimaitis.
Pakeis visos Šventosios viziją
Verslininkas, Šventojoje įgyvendinęs „Elijos“ projektą, pastatęs Kuršių kaimą, tikras: jūrų uostas iš esmės pakeistų visą Šventosios viziją.
Tad tam ruošiamasi, šiuo metu keičiama Šventosios bendrojo plano dalis, kuria ketinama numatyti, kaip gyvenvietė turėtų plėtosis ateityje.
Tarkim, Jūros gatvėje dabar netrūksta dažnai „ant dažų“ besilaikančių namelių, o miestas norėtų čia matyti viešbučius.
Plačiau skaitykite čia: Šventojoje norima viešbučių vietoj senų namelių: kai kurie laikosi tik „ant dažų“.
„Kai turėsime uostą, pamatysite, kaip nuo čia iki pat Elijos viskas pasikeis, – įsitikinęs V.Šimaitis. – Aš tikiu, kad uostas bus. Ilgai buvo nejudama, kol neperėmėme.“
Nieko negalėjome daryti, nes uostas priklausė Valstybiniam jūrų uostui. Sutarėme rizikuoti, gal ir gausime į kuprą, jei niekas nepavyks.
V.Šimaitis prisimena, kad 2017 m. tapęs Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo pirmininku atrado galimybę pamatyti, kiek yra papildomų pinigų, – tarkim, vienos ministerijos fonduose būta 2,2 mln. eurų, kurie numatyti įvairiems projektams, tereikia juos panaudoti.
„Pasirodė, kad nieko negalėjome daryti, nes uostas priklausė Valstybiniam jūrų uostui. Tada diskutavome su meru, kitais kolegomis politikais, daug tų minčių būta, bet priėmėme sprendimą, kad reikia grąžinti uostą į miestą. Sutarėme – rizikuokime, gal ir gausime į kuprą, jei niekas nepavyks. Taip ir gavosi – per metus sutvarkėme, kad grįžo uostas atgal į Palangą. Atsirado pirma galimybė su „žvejų pinigais“ pradėti judėti.
O kada tu pradedi judėti, tada atsiranda ir pasvarstymų įvairių. Tarkim, krašto apsaugos sistema gauna lėšų infrastruktūrai, jiems reikia laivus turėti pasienyje. Tad kodėl neatidavus šiaurinio molo? Tai pačiai Būtingei (Būtingės naftos terminalas – red. past.) gal nereikia laivo buksyruoti iki Klaipėdos, o galėtų čia laikyti, tai ta pati Būtingė gali prisidėti. Ir tų galimybių atsiranda.
Europos Sąjunga skiria daug energetiniams šaltiniams. Galbūt galvojame, jau tokius pasvarstymus ir mokslininkams esame išsakę, kad galbūt pastatome tokį šiaurinį molą, kuris ir elektrą gamintų, ir sutvarkytų mums sroves. Pietinį molą ieškome galimybės pastatyti naudodami visuomenės poreikiams skiriamus pinigus – kad užtikrintume pliažus, nes tikrai sulaikytų smėlį. Tad per aplinkosaugos programas, Aplinkos ministeriją. Tad kai ieškai, tų galimybių atsiranda daug. Kai neieškai, tai nieko ir nėra“, – tikina V.Šimaitis.
Kitąpus dabar matomo molo, kur anksčiau buvo Šventosios uostelis, yra keli komercinės paskirties sklypai.
Anot V.Šimaičio, ten turėtų kilti viešbučiai – bent vieno projektas jau pristatytas.
Įgyvendinus žvejybos infrastruktūros sukūrimo darbų etapą, kitas laukiantis Šventosios jūrų uosto atstatymo etapas – molų statyba.
